Come again? I thought mama told You not to come

Perklausęs kol kas esamus 5 albumus šios grupės diskografijoje tik patvirtinu sau, kad tai yra viena nuotykingiausių, labiausiai dinamišką skambesių pasiūlančių progmetalio grupių apart Dream Theater. Andromeda dažnai yra kritikuojami (ypač kalbant apie pirmuosius du jų albumus) dėl per stiprios DT įtakos jų muzikai, tačiau ši grupė turi savo braižą, ypač kalbant apie klavišinių skambesį, kietą ir greitą ritmiką (stipresnę, bet ne tokią subtilią kaip Mike'o Portnoy'aus, gal kažkiek labiau suderinamą su Mike Mangini stiliumi). Nors pirmuose albumuose grupė balansavo ant persistengimo su technišku skambesiu ribos, tačiau išsilaikę įdomūs, ypač jų identitetas sustiprėjo ties Chimera albumu, jų dainos tapo išdiferencijuojamos, jie įvedė daugiau melodijos į savo skambesį. The Immunity Zone ir Manifest Tyranny pademonstravo grupės galimybes eksperimentuojant su alternatyvesnėm metalo muzikos formom, šiek tiek prislopinant progresyvo / techniškumo indėlį. Tiems dviems albumams (ypač The Immunity Zone) eina nemažos mano asmeninės simpatijos, nes per juos aš atradau ir prisijaukinau Andromeda, bet po diskografijos nagrinėjimu mano top5 yra toks:

1. Chimera (10/10)

2. The Immunity Zone (10 su minusu/10)

3. Manifest Tyranny (9 su pliusu/10)

4. II=I (9 su pliusu/10)

5. Extensions of the Wish (9/10)

Tuo tarpu jie gan ilgai (jau 9 metai) tempia su savo šeštuoju albumu. Facebook paskyroje jie jau nuo 2016-ųjų teisinasi, kad labai ilgai trunka prodiusavimas. Na, reikia tikėtis, kad jie nekabina makaronų ant ausų ir pagaliau kažkada sulauksime naujo albumo. Kita vertus, galima pasiguosti, kad Tool gerbėjai laukė 13 metų, tai iš jų pasimokom kantrybės