Marduk yra viena pačių ekstremaliausių radikalistinių, kraštutinių pažiūrų grupių. Ji buvo įkurta 1990-aisiais vieno vyruko Morgan'o Håkansson'o dėka. Nuo pat pradžių idėja buvo sukurti kažką visiškai iš kito matavimo, atvirkčiąją dieviškumo pusę. 1991-aisiais Marduk įrašė ir išleido pirmąją demo juostą, absoliučiai kontraversišku pavadinimu "Fuck Me Jesus", labai išsiskiriančiu iš visų kitų anksčiau buvusių švedų įrašų. Be to grupė dar įrašė EP "Here's No Peace", tačiau jo neišleido ir, vietoj to, pasistengė įrašyti pirmąjį pilną albumą. Dėl savo lyrikos, įvaidžio bei kitų išskirtinių aspektų, Marduk įgavo kultinės grupės reikšmę. Tai labai gerai buvo galima pamatyit būtent koncertų metu - susirinkę fanai mojuodavo visų įmanomų rūšių apverstomis pentagramomis bei kryžiais: nuo nedidelių, nešiojamų ant kaklo, iki tokių, kad būtų galima nukryžiuotį suagusį žmogų...

Debiutinis albumas "Dark Endless" turėjo būti išleistas 1992-ais metais. Tačiau susipykę su įrašų firma jie atidėjo savo ir antrojo albumo įrašymą. Pastarasis albumas, pavadinimu "Those Of The Unlight", pasirodė 1993-aisiais dėka "Osmose Prod.". 1994-aisiais Marduk pirmą kartą grojo Black Metal festivalyje Norvegijoje. Beje, tais metais jie suplanavo ir pirmąjį koncertinį turą per Europą "Sons Of The Northern Darkness". Rudenį vėl gi dienos šviesą (gal tiksliau, nakties tamsą) išvydo dar vienas albumas, "Opus Nocturne". Sekančiais metais grupė vėl sugrįžo koncertiniam turui po Europą, tais pačiais metais pagaliau buvo išleistas ir jų demo "Fuck Me Jesus". Nieko nuostabaus, kad tiek dėl pavadinimo, tiek dėl piešinių jis buvo uždraustas platinti 7-iose šalyse, kas tik dar labiau paskatino susidomėjimą Marduk.

Kitas albumas pasirodė 1996-ais metais. "Heaven Shall Burn...When We Are Gathered" buvo įrašytas tuomet dar ne taip gerai žinomoje Švedijos "Abyss" studijoje, atsiradusioje ankstesniosios "Hellspawn" vietoje. Įdomu tai, kad šis albumas buvo toks greitas, kad atsirado žmonių netgi abejojančių, ar taip įmanoma išgroti, ir ar tik tai nebus studijos technikų darbas.

Kitais metais grupė kiek pertraukė darbą studijoje ir vėl leidosi į koncertinius turus įrodydama, kad nė velnio ten technikai neprikišo nagų, ir kad jie gali gyvai groti tikrai ne blogiau. Gastrolių rezultatas buvo koncertinis albumas "Live In Germania", įrašytas paskutinio turo metu. 1998-aisiais dar vienas Marduk albumas "Nightwing" pelnė jiems naujas gerbėjų minias ir tapo vienu geriausių tų metų black metal albumų. Toliau jie tęsė darbą ir 1999-aisiais dar kartą sugrįžo su naujais black metal himnais. Albumas "Panzer Division Marduk" pademonstravo tą patį nė kiek nepakitusį požiūrį į black metal, kai tuo metu kitos grupės suko link gotikos, ar dar kur nors toliau. 2000-ais metais jie atsiskyrė nuo "Osmose" ir įkūrė nuosavą įrašų firmą "Blooddawn Records". Marduk leidosi į turą kartu su Deicide bei Cannibal Corpse, taip sudarydami nerealų black/death junginį. Tais pačiais metais jie jau šventė savo dešimtmetį ir tai pažymėdami išleido antrąjį koncertinį albumą "Infernal Eternal".

Likusi metų dalis buvo pašvesta jų kūrybiniam darbui prie albumo "La Grande Danse Macabre". 2001-ais metais jie sugebėjo koncertuoti daugiau nei 110 kartų abiejose Atlanto pusėse. Namo grupė grįžo pavargusi, tačiau ten užtruko tik 4-ias dienas ir leidosi į Ameriką kartu su Deicide. Deja, antroje koncerto dalyje Marduk buvo nepraleisti pro JAV sieną dėl tuo metu įvykusio teroro akto (2001-09-11). 12-os metų gyvavimo proga Marduk išleido rinkinį, pavadintą "Blackcrowned", kuriama buvo daug visokių anksčiau neišleistų kūrinių bei video klipų.

Beje, grupė turėjo atvykti ir į Lietuvą vieno iš koncertinių turų metu, tačiau to nepadarė ir iki šiol tai tebėra motyvuojama kaip jų tuometinio vadybininko visiško nemokšiškumo pasekmė. Sklinda kalbos, kad grupę pakvietęs atvažiuoti Sėkla rovėsi paskutinius plaukus ir barzdą, o tuo tarpu vadybininkas išvis kažkur dingo, dar prieš tai visai grupei paaiškinęs, kad "nėra čia reikalo važiuoti į kažkokią post-komunistinę nesaugią valstybę". Daugiau besidomintys šia tema kažkur internete gali rasti visą to įvykio eigą ir netgi pokalbių išklotines.

Tačiau po truputį ir pačių grupės narių santykiai prastėjo - 2002-ais metais pavasarį iš grupės buvo išmestas būgnininkas Freerik. Visai netrukus į jo vietą atėjo Emil Dragutinovic - jaunas ir perspektyvus būgnininkas, kuris greitai apsiprato tiek su įtemptu grupės grafiku, tiek ir jų sado-mazo-antikristinėmis idėjomis. Tų pačių metų vasarą Marduk gavo tikrai rimtą pakvietimą - palaikyti legendinius Danzig, bet, deja, grupės vėl neįleido į JAV ir planuotas koncertinis turas sužlugo net neprasidėjęs. Ir visgi, Marduk nenuleido rankų, vietoje gastrolių jie įrašė aštuntąjį pilną albumą "World Funeral", kuris pasirodė 2003-ais metais. Tuo pat metu grupė kiek atsigavo po ilgai trukusių nesėkmių ir nuvyko palaikyti Danzig'ų, kurie tą kartą keliavo po Europą.