Philip Glass (g. 1937 m. sausio 31 d.) – amerikiečių kompozitorius. Jo muzika kritikų priskiriama minimalizmo krypčiai, tačiau jis pats mėgsta sąvoką teatro muzika. Jis laikomas vienu įtakingiausių XX a. kompozitorių.
Glasss gimė Baltimorėje (Baltimore, Maryland), žydų iš Ukrainos šeimoje. Jis susipažino su šiuolaikine ir klasikine muzika dar būdamas mažas, nes jo tėvas, turėjęs muzikos parduotuvę, kaupė namuose neparduotus įrašus. Vaikystėje mokėsi groti fleita, būdamas 16 įstojo į koledžo programą Čikagos universitete – čia studijavo mateatiką ir filosofiją. Paskui mokėsi Džiulijardo mokykloje, kur ėmė skambinti klavišiniais instrumentais. Kompozicijos mokėsi pas Vincentą Persichetti ir Williamą Bergsmą.
1963 – 1965 m. studijavo kompoziciją Paryžiuje. Drauge su Ravi Shankar kūrė muziką filmui „Chappaqua“, paskui, 1966 m., iškeliavo į šiaurės Indiją, kur susitiko su pabėgėliais iš Tibeto. Glass tapo budistu ir 1972 m. susitiko su XIV-tuoju Dalai Lama.
Grįžęs namo, Glass pakeitė savo muzikos stilių: ėmė rašyti minimalistinius kūrinius, kuriuose itin svarbi buvo ritmika. Drauge su buvusiais studijų draugais subūrė ansamblį ir grojo daugiausia meno galerijose. Pirmasis koncertas, kuriame atlikta naujoji Philip Glass muzika, įvyko Jono Meko sinematekoje 1968 m.
Be to, kad atliko savo paties muziką, Glass dar dirbo taksi vairuotoju ir skulptoriaus Richard Serra asistentu. Jis bendravo su daug Niujorko menininkų. Pradėjęs nesutarti su vienu iš ansamblio draugų Steve Reich, kompozitorius įkūrė savo ansamblį (Philip Glass Ensemble). Ilgainiui Glass muzika tapo nebe tokia paprasta ir minimalistinė, ji sudėtingėjo, daugėjo dramatizmo. Pats Glass jos net nebelaikė minimalistine.
9-10 dešimtmetyje Glass pamažu grįžta prie muzikos įprastesniems ansambliams, pavyzdžiui, styginių kvartetui ar simfoniniam orkestrui. Muzika tradiciškesnė ir lyriškesnė. Jo kūriniai dažnai siejasi su istoriniais stiliais (baroku, klasicizmu ir kt.), tačiau nepraranda individualaus kompozitoriaus braižo.
Glass yra sukūręs nemažai muzikos kino filmams: „Koyaanisqatsi“, „Mishima: A Life in Four Chapters“, „Kundun“, „Valandos“ ir kt.
Paminėtini šie Glass kūriniai: operos „Einšteinas paplūdimyje“ (Einstein on the Beach, 1976), „Satyagraha“ (1980), „Akhnaten“ (1984), albumas „Glassworks“ (1982), muzika Godfrey Reggio dokumentinių filmų trilogijai „Koyaanisqatsi“ (1983), „Powaqqatsi“ (1988), „Naqoyqatsi“ (2002) ir kt.
Glasss gimė Baltimorėje (Baltimore, Maryland), žydų iš Ukrainos šeimoje. Jis susipažino su šiuolaikine ir klasikine muzika dar būdamas mažas, nes jo tėvas, turėjęs muzikos parduotuvę, kaupė namuose neparduotus įrašus. Vaikystėje mokėsi groti fleita, būdamas 16 įstojo į koledžo programą Čikagos universitete – čia studijavo mateatiką ir filosofiją. Paskui mokėsi Džiulijardo mokykloje, kur ėmė skambinti klavišiniais instrumentais. Kompozicijos mokėsi pas Vincentą Persichetti ir Williamą Bergsmą.
1963 – 1965 m. studijavo kompoziciją Paryžiuje. Drauge su Ravi Shankar kūrė muziką filmui „Chappaqua“, paskui, 1966 m., iškeliavo į šiaurės Indiją, kur susitiko su pabėgėliais iš Tibeto. Glass tapo budistu ir 1972 m. susitiko su XIV-tuoju Dalai Lama.
Grįžęs namo, Glass pakeitė savo muzikos stilių: ėmė rašyti minimalistinius kūrinius, kuriuose itin svarbi buvo ritmika. Drauge su buvusiais studijų draugais subūrė ansamblį ir grojo daugiausia meno galerijose. Pirmasis koncertas, kuriame atlikta naujoji Philip Glass muzika, įvyko Jono Meko sinematekoje 1968 m.
Be to, kad atliko savo paties muziką, Glass dar dirbo taksi vairuotoju ir skulptoriaus Richard Serra asistentu. Jis bendravo su daug Niujorko menininkų. Pradėjęs nesutarti su vienu iš ansamblio draugų Steve Reich, kompozitorius įkūrė savo ansamblį (Philip Glass Ensemble). Ilgainiui Glass muzika tapo nebe tokia paprasta ir minimalistinė, ji sudėtingėjo, daugėjo dramatizmo. Pats Glass jos net nebelaikė minimalistine.
9-10 dešimtmetyje Glass pamažu grįžta prie muzikos įprastesniems ansambliams, pavyzdžiui, styginių kvartetui ar simfoniniam orkestrui. Muzika tradiciškesnė ir lyriškesnė. Jo kūriniai dažnai siejasi su istoriniais stiliais (baroku, klasicizmu ir kt.), tačiau nepraranda individualaus kompozitoriaus braižo.
Glass yra sukūręs nemažai muzikos kino filmams: „Koyaanisqatsi“, „Mishima: A Life in Four Chapters“, „Kundun“, „Valandos“ ir kt.
Paminėtini šie Glass kūriniai: operos „Einšteinas paplūdimyje“ (Einstein on the Beach, 1976), „Satyagraha“ (1980), „Akhnaten“ (1984), albumas „Glassworks“ (1982), muzika Godfrey Reggio dokumentinių filmų trilogijai „Koyaanisqatsi“ (1983), „Powaqqatsi“ (1988), „Naqoyqatsi“ (2002) ir kt.
2016 m. liepos 29 d. 16:29:32
Muzikos legenda Philipas Glassas atvyksta į Europą tik 3 išskirtiniams koncertams – vienas jų Vilniuje Lietuvos ir Baltijos kraštų melomanams ruošiamas nepaprastas įvykis – šių metų rudenį Vilniuje įvyks išskirtinis pasaulinės muzikos įžymybės Philipo Glasso koncertas. Jo metu, muzikos legenda ir bene garsiausias visų laikų JAV kompozitorius pats sės prie koncertinio rojalio ir gros savo populiariuosius kūrinius fortepijonui solo – lapkričio 10 d. Vilniuje įvyksiantis Ph. Glasso koncertas žada tapti intymiausiu ir jautriausiu metų muzikos vakaru. Šį rudenį Ph. Glassas sutiko atvykti į Europą vos vienai savaitei ir senajame žemyne surengs tik 3 koncertus – po vieną Vokietijoje, Čekijoje ir Lietuvoje, tad šių šalių publikai pasisekė labiausiai. Kitas Ph. Glasso koncerto Vilniuje unikalumas yra tame, jog netrukus 80-metį pažymėsianti muzikos įžymybė vis rečiau sutinka koncertuoti ne tik Europoje, bet ir JAV, dėl to ir dėl menininko amžiaus tai gali būti paskutinė galimybė gyvai išgirsti Ph. Glasso pasirodymą. Vienas pirmųjų pasaulyje tiltus tarp klasikinės ir populiariosios muzikos nutiesęs amerikiečių menininkas turi milžinišką gerbėjų būrį visame pasaulyje, gausybė jo muzikos mylėtojų yra ne tik mūsų krašte, bet ir visame Baltijos regione. Į prieš dvejus metus Vilniaus Kongresų rūmuose vykusį Ph. Glasso ir jo ansamblio koncertą netilpo visi norintys, didžioji dalis bilietų buvo iššluota vos per keletą savaičių, tąkart muzikos garsenybei patiko itin šiltas bendravimas su Lietuvos publika. Galbūt tai ir lėmė, kad legendinis kūrėjas ir šįkart pasirinko mūsų šalį bei priėmė „Vilniaus festivalių“ kvietimą. Beje, metų pradžioje Lietuvoje buvo išplatinta žinia, kad šį rudenį muzikos įžymybė esą koncertuos naujoje Palangos koncertų salėje. Tačiau paaiškėjo, kad Ph. Glassas šiemet tikrai nerengs koncerto Palangoje – savo išskirtinį pasirodymą Ph. Glassas nusprendė surengti tik Vilniuje ir jį patikėjo „Vilniaus festivaliams“. Vilniuje šį rudenį vyksiantis legendinio menininko koncertas – tai unikali galimybė gyvai išgirsti fortepijoninę Ph. Glasso muziką. Jo garsiuosius etiudus fortepijonui žymus britų leidinys „The Guardian“ pavadino „gyvenimo skambesiu“. Šie dvidešimt Ph. Glasso kūrinių solo fortepijonui trunka kiek daugiau nei dvi valandas, juos kompozitorius pradėjo rašyti 1994 m., o užbaigė 2014-aisiais. „Matyti dviejų dešimtmečių kūrybą, sutalpintą į vieną vakarą, tai didžiulį pasitenkinimą teikianti patirtis, nes bene garsiausias gyvenantis Amerikos kompozitorius šitaip tarsi teigia savo nemirtingumą“, – rašė „The Guardian“ po Ph. Glasso fortepijono muzikos koncerto „Next Wave“ festivalyje Niujorke 2014 m. Šiame itin jautriame pasirodyme atsiskleidžia visa Ph. Glasso muzikos magija, išreikšta tik fortepijono garsais. Galima sakyti, kad ištisus 20 metų rašyti šie Ph. Glasso fortepijoniniai kūriniai yra menininko požiūrio į savo pagrindinį instrumentą liudijimas, o drauge jie parodo kintantį Ph. Glasso stilių. Juk per tuos 20 metų lygiagrečiai buvo sukurti tokie opusai kaip „Orbit“ violončelininkui Yo-Yo Ma ir gatvės šokėjai Lil Buck, Walto Disney’jaus inspiruota opera „Tobulas amerikietis“, kūriniai KRONOS kvartetui, muzika filmams „Trumano šou“ ir „Candyman II“. Kai groja pats Glassas, išryškėja šių kūrinių lyrizmas, po truputį tarsi tolstama nuo pabrėžtino, beveik mechaninio jo ankstyvojo stiliaus tikslumo. Philipas Glassas laikomas vienu ryškiausių Amerikos muzikos minimalistų, nors jis pats savo kūrybą vadina „teatro muzika“. Glassas bendradarbiavo su daugeliu įvairių stilių menininkų – klasikinės indų muzikos atlikėju Ravi Shankaru, roko legendomis Davidu Bowie, Micku Jaggeriu, dainų kūrėjais Leonardu Cohenu, Laurie Anderson, ambientinės muzikos guru Brianu Eno ir daugeliu kitų. Ypatingas kūrybinis ryšys Ph. Glassą siejo su garsiuoju režisieriumi ir vaizdo menininku Robertu Wilsonu, su kuriuo kompozitorius 1976 m. sukūrė operą „Einšteinas paplūdimyje“. Ši opera drauge su jo „Dvylikos dalių muzika“ (1971–1974) susiejo modernią muziką ir art roką. Magiškas Ph. Glasso muzikos skambesys, suvienijęs indų muzikos meditatyvumą, amerikietiškojo art roko įtaigą bei Europos klasikinės tradicijos intelektualumą beveik prieš pusę amžiaus įvykdė tikrą revoliuciją meno ir muzikos pasauliuose abipus Atlanto. Ir iki šiol Ph. Glasso muzika žavi visų kontinentų klausytojus savo įtraukiančia magiškų pasikartojimų galia.
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)
2015 m. vasario 5 d. 14:22:02
Genialumas slypi paprastume. Gal todėl Philip'as Glass'as man toks artimas. Kaip kompozitorius, minimalistas - jo darbai - mano siekiamybė. Paprastas ir įtaigus. Matyt, todėl patinkantis ne vienam.
2015 m. sausio 31 d. 19:16:47
2005
https://www.youtube.com/watch?v=fyWKtv90z4Y&list=PLTUlTwlsdlFQ8cN4mhnPRtUl3Nt1c80oJ
2014 m. spalio 29 d. 12:54:24
when east meets west
https://www.youtube.com/watch?v=R6biwTUpZQk&list=PLTUlTwlsdlFQwxkQHoNH7wKmSQeKIGOqw
,,,
Sadhanipa - 10/10
2014 m. birželio 8 d. 08:58:16
Filipas Glasas, berods lapkrityje, koncertuos su savo ansambliu Vilniuje. Reikės panaršyt Youtubėj, kaip tai arodo natūroje. Gyvas klasikas mūsų kieme, kaip čia gaunasi? Proga pravėdinti kostiumą, jei dar kandys nesugriaužė.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. balandžio 18 d. 17:51:51
Jei neklystu, greitu metu pasirodys PG remiksu/perdirbiniu albumas, kuri kuruoja Beck'as.
2012 m. balandžio 18 d. 16:28:21
idomus kompozitorius neseniai apie ji per siolaikines muzikos istorija mokemes