Filadelfijos kolektyvas “The Roots” parodė pasauliui, kas yra "gyvas" Hip-Hop'as. Šią grupę sudaro ne vien MC ir didžėjai, tiesą sakant, pastarųjų čia išvis nėra. “The Roots” pagrindiniai ramsčiai yra muzikantai, tarp kurių yra būgnininkas, gitaristas ir net pianistas. Didžėjaus pultas jiems nereikalingas, “The Roots” propaguoja instrumentinę muziką ir šią grupę galima vadinti pilnaverčiu Hip-Hop'o kolektyvu su panašia filosofija, kokią turėjo 9-ojo dešimtmečio grupė Stetsasonic. Neskaitant dviejų (dabar jau vieno) beatbox'o atlikėjų, sugebančių vien burnos pagalba imituoti bet kokius beat'us, “The Roots” turi genialiuosius MC - Malik B. ir Black Thought. “The Roots” yra originalus Hip-Hop'o kolektyvas tiek savo muzika, tiek savo sudėtimi, tačiau labiausiai iš kitų grupių juos išskiria darna, tarpusavio supratimas ir atsidavimas vienam pagrindiniam tikslui - skleisti pasauliui gerąsias Hip-Hop'o bangas.
1987-aisiais metais, kurie yra laikomi “The Roots” pradžia, vis garsiau buvo kalbama apie Filadelfijos Hip-Hop'ą. Šio miesto ir jo apylinkių grupės darėsi vis populiaresnės netik savo teritorijoje - jomis pradėjo domėtis masės iš Niujorko ir visos Amerikos. Filadelfiečiai galėjo didžiuotis gimtojo miesto atlikėjais, tokiais kaip 3xDope, Cash Money, Turf Crew ir turbūt labiausiai išgarsėjusiu DJ Jazzy Jeff. Visi jie vienaip ar kitaip įsirašė į Hip-Hop'o istoriją. Kaip tik tuo metu pora vyrukų Tariq'as Trotter'is aka Black Thought (tuomet jis užsiiminėjo fotografijos menu) ir Ahmir'as Thompson'as aka ?uestlove susitiko Filadelfijos aukštojoje mokykloje, meno studijų metu, ir, išsiaiškinę apie bendrą potraukį Hip-Hop'o muzikai, nutarė suburti grupę. Neturėdami pinigų profesionaliai aparatūrai ir kitiems būtiniems daiktams, Jie darė tai, ką mokėjo geriausiai: ?uestlove grojo būgnais, o Black Thought pagal mušamųjų ritmą dėstė savo rhyme'us. Koncertuodami mokykloje, gatvėse, o vėliau ir talentų konkursuose, vaikinai pagaliau pradėjo uždirbti šiokius tokius pinigus. Tačiau vienąkart, ruošdamiesi vienam iš daugelio pasirodymų jaunųjų talentų konkurse, jie suprato, kad jų muzikai trūksta įvairovės, kadangi vienintelis instrumentas buvo būgnai. Problemą išpręsti padėjo Christian MC Bride, jau gerai žinomas jazz'o gitaristas ir tuometinis Thompson'o mokslų kolega. Jo paskatinti ?uestlove ir Black Thought nusprendė visiškai atsiduoti muzikai.
1992-ųjų vasarą du mūsų herojai tebegrojo gatvėse, naudodamiesi pačiais primityviausiais muzikos instrumentais, dažnai tai net nebūdavo muzikos instrumentai, tiesiog du užsispyrę vyrukai ant šaligatvio dėliojo kibirus, butelius, pripildytus vandens, skardines ir kažkokias metalines detales iš šalimais esančio fabriko. ?uestlove sėsdavosi priešais tą "perkusinį agregatą" ir, iš maišo išsitraukęs būgnų lazdeles, pradėdavo barbenti į visa tai, kas būdavo išdėliota aplinkui. Tuo tarpu Black Thought imdavosi freestyle'ingo, pritraukdamas minias smalsuolių. Per vakarą jie užsidirbdavo apie $100, likdavo patenkinti savimi ir, lydimi aplodismentų, pažadėdavo publikai būtinai dar sugrįžti bei sugroti dar geriau. Tai padaryti buvo neįmanoma, kaskart naudojantis vien, sakykime atvirai, šiukšlėmis, todėl dar tą pačią vasarą ?uestlove susisiekė su savo draugeliu Josh'u Abrahams'u ir įkalbėjo jį groti gatvėse kartu. ?uestlove pažadėjo pasiimti tikruosius būgnus, jei Abrahams'as pasiims savo kontrabosą. Taigi, praėjus savaitei, "Pasynuk Avenue" ir "South Street" gatvių kampe jau grojo trijulė su daug profesionalesniais instrumentais. Black Thought įkalbėjo savo kolegas atlikti keletą savų versijų gerai žinomų kūrinių, tokių kaip "Eric B.IS.Prezident", "Love Rap" ar "Top Billin", kas sukėlė dar didesni gatvės publikos susižavėjimą. Gatvių pasirodymai tapo tradicija, pradėjo formuotis profesionali grupė, kuri pildėsi vis naujais nariais.
Iki 1993-ųjų pradžios “The Roots” pasipildė bosistu Hub (Leon Hubbard) ir antru MC - Malik B (Malik Abdul Basit). Tapęs pilnaverčiu muzikiniu kolektyvu, “The Roots” toliau sėkmingai tęsė savo pasirodymus, tik šįkart jau ne gatvėse, o klubuose. Filadelfijos talentai netrukus tapo žinomi ne tik gimtajame mieste, bet ir visame Niujorke. Tokia pažanga neliko nepastebėta ir 1992-ųjų gale į ?uestlove kreipėsi jazz'o bosistas Jameledeen'as Tacuma, siūlydamas bendrą turne po Vokietiją. Dar prieš šį pasiūlymą grupė spėjo gauti studiją ir įrašyti debiutinį albumą "Organix", kuris Europos koncertuose tapo vizitine “The Roots” kortele. Iš pradžių albumas buvo pardavinėjamas tiesiog koncertų metu. Visi “The Roots” pasirodymai būdavo vainikuojami ovacijomis, o debiutinis albumas, kurį vėliau išleido "Remedy Records", Europoje buvo tiesiog graibstomas. Užplūdusi populiarumo banga atnešė pasiūlymų iš keleto įrašų kompanijų, iš kurių tais pačiais 1993-ais metais buvo pasirinkta "DGC Records". “The Roots” pasirašė pirmąjį savo kontraktą su "Talkin' Loud" ir įrašė EP (sutrumpintos trukmės) albumą "From The Ground Up", kuris buvo išleistas tik Europoje.
1993-ųjų gruodį stambieji JAV leiblai atkreipė dėmesį į “The Roots” sėkmę Europoje ir keletas iš jų pasiūlė kontraktą. Grupė pasirinko "Geffen" ir 1995-ųjų sausį išleido antrąjį savo albumą "Do You Want More ?!!?!!" - vieną iš universaliausių darbų, apjungiančių gyvus instrumentus, muzikantų talentą ir MC meną. Semplų ir didžėjų beat'ų atsisakymas buvo gana rizikingas žingsnis, tačiau kritikai ir klausytojai tinkamai įvertino grupės originalumą ir ryžtą sukurti kažką naujo. Albumas pradėjo “The Roots” tradicijas, tokias kaip kūrinių numeracija: kiekviename naujame albume tęsiama numeracija nuo paskutiniojo albumo pabaigos. Taip pat kiekviename naujame albume vienas "gabalas" būtinai būna skirtas Rahzel'o talentui, be to kiekvienąkart pasirodo Ursula Rucker - poetė, kuri skaito savo bauginančią kūrybą ?uestlove muzikiniame fone. Tais 1995-ais metais “The Roots” pritraukė alternatyviojo Hip-Hop'o gerbėjų dėmesį ne tik albumu "Do You Want More ?!!?!!", bet ir savo pasirodymais žymiajame "Lollapalooza" festivalyje vasarą. Prisijungę klavišininką Kamal (Scott Storch) ir beatbox'o specialistą Rahzel (Rahzel M. Brown), Roots'ai išvyko į Šveicariją, į "Montreux" džiazo festivalis. Tai padėjo suburti dar didesnį “The Roots” gerbėjų ratą Europoje.
1996-aisiais, įrašinėdami 3-ąjį albumą, Roots'ai kiek pakeitė stilių. Nors ir atlikėjai, ir instrumentai liko tie patys, tačiau naujajame albume "Illadelph Halflife" jų muzika jau buvo derinama studijoje prie pultų. Taipogi pagausejo "svečių" - tarp jų buvo Q-Tip, Common, D'Angelo ir jazz'o dievaitė Cassandre Wilson. Dirbdami prie šio albumo, “The Roots” nariai patyrė didžiulį stresą. Jų ankstesni produktai buvo be galo populiarūs ir puikiai vertinami, tačiau Roots'ai buvo įsitikinę, kad iki tobulybės dar labai toli, todėl stengėsi dirbti pilnu pajėgumu. Sunkiausia buvo ?uestlove, kuris vienu metu netgi pareiškė išsisėmęs ir paliekąs grupę, tačiau, kiek pailsėjęs, grįžo į studiją. Albumą reklamavo singlas "Clones", padėjęs rugsėjį "Illadelph Halflife" pakilti iki 21-os "Billboard'o" vietos.
Trečiojo albumo perkamumas buvo dar didesnis nei pirmo ir antro, tačiau grupės tai netenkino. Visą kaltę jie suvertė savo leidybinei firmai "Geffen", kuri, jų nuomone, nepakankamai rūpinosi reklama ir neleido “The Roots” dalyvauti kai kuriuose muzikiniuose projektuose. "Geffen" nutraukė kontraktą su “The Roots” ir pastarieji apsistojo po "MCA" stogu. Su naujomis viltimis ir lūkesčiais buvo pradėtas įrašinėti 4-asis albumas. Darbai truko daugiau nei metus, per kuriuos buvo sulipdyta iki 200-ų kūrinių, tačiau dienos šviesą išvydo tik 17 iš jų. Reklamuodami albumą, “The Roots” paruošė penketą viršelių ir leido savo fanams išrinkti geriausią. Albumas buvo pavadintas "Things Fall Apart". Jis pranoko ankstesnius darbus tiek kritikų vertinimais, tiek topų pozicijomis, o singlas "You Got Me", įrašytas su Erykah Badu ir Eve, pelnė grupei pirmą ir kol kas vienintelę "Grammy" statulėlę.
2000-aisiais metais “The Roots” sulaukė nemažai kritikos dėl naujų idėjų stygiaus ir panašių brokų, todėl buvo atsisakyta darbo su kompiuteriu, vietoje to buvo sugrįžta prie gyvos muzikos su albumu "“The Roots” Come Alive", sudėtu iš koncertinių pasirodymų. Ilgai lauktas 5-asis "normalus" “The Roots” albumas "Phrenology" pasirodė 2002-ųjų lapkritį. Jo įrašuose dalyvavo Erykah Badu, Mos Def, Common, Beanie Sigel, Dice Raw, Nelly Furtado, Talib Kweli ir dar keletas svečių. Apskritai, "Phrenology" nė iš tolo nebuvo panašus albumas į taip išgarsinusį Roots'us "Things Fall Apart". Tai buvo futuristinis Hip-Hop'o albumas, žvelgiantis toli į ateitį. Nuo ankstesnio darbo jis skyrėsi gyvos muzikos kiekiu: dauguma kūrinių buvo programuojami, o ne grojami. Daugybė eksperimentų ir keistų muzikinių sprendimų nepadėjo albumui tapti tokiu bestseleriu, kokiu tapo "Things Fall Apart", tačiau užtarnavo grupei dar didesnį įkyriųjų kritikų pripažinimą.
2004-ųjų vasara - 6-asis albumas "The Tipping Point"...
1987-aisiais metais, kurie yra laikomi “The Roots” pradžia, vis garsiau buvo kalbama apie Filadelfijos Hip-Hop'ą. Šio miesto ir jo apylinkių grupės darėsi vis populiaresnės netik savo teritorijoje - jomis pradėjo domėtis masės iš Niujorko ir visos Amerikos. Filadelfiečiai galėjo didžiuotis gimtojo miesto atlikėjais, tokiais kaip 3xDope, Cash Money, Turf Crew ir turbūt labiausiai išgarsėjusiu DJ Jazzy Jeff. Visi jie vienaip ar kitaip įsirašė į Hip-Hop'o istoriją. Kaip tik tuo metu pora vyrukų Tariq'as Trotter'is aka Black Thought (tuomet jis užsiiminėjo fotografijos menu) ir Ahmir'as Thompson'as aka ?uestlove susitiko Filadelfijos aukštojoje mokykloje, meno studijų metu, ir, išsiaiškinę apie bendrą potraukį Hip-Hop'o muzikai, nutarė suburti grupę. Neturėdami pinigų profesionaliai aparatūrai ir kitiems būtiniems daiktams, Jie darė tai, ką mokėjo geriausiai: ?uestlove grojo būgnais, o Black Thought pagal mušamųjų ritmą dėstė savo rhyme'us. Koncertuodami mokykloje, gatvėse, o vėliau ir talentų konkursuose, vaikinai pagaliau pradėjo uždirbti šiokius tokius pinigus. Tačiau vienąkart, ruošdamiesi vienam iš daugelio pasirodymų jaunųjų talentų konkurse, jie suprato, kad jų muzikai trūksta įvairovės, kadangi vienintelis instrumentas buvo būgnai. Problemą išpręsti padėjo Christian MC Bride, jau gerai žinomas jazz'o gitaristas ir tuometinis Thompson'o mokslų kolega. Jo paskatinti ?uestlove ir Black Thought nusprendė visiškai atsiduoti muzikai.
1992-ųjų vasarą du mūsų herojai tebegrojo gatvėse, naudodamiesi pačiais primityviausiais muzikos instrumentais, dažnai tai net nebūdavo muzikos instrumentai, tiesiog du užsispyrę vyrukai ant šaligatvio dėliojo kibirus, butelius, pripildytus vandens, skardines ir kažkokias metalines detales iš šalimais esančio fabriko. ?uestlove sėsdavosi priešais tą "perkusinį agregatą" ir, iš maišo išsitraukęs būgnų lazdeles, pradėdavo barbenti į visa tai, kas būdavo išdėliota aplinkui. Tuo tarpu Black Thought imdavosi freestyle'ingo, pritraukdamas minias smalsuolių. Per vakarą jie užsidirbdavo apie $100, likdavo patenkinti savimi ir, lydimi aplodismentų, pažadėdavo publikai būtinai dar sugrįžti bei sugroti dar geriau. Tai padaryti buvo neįmanoma, kaskart naudojantis vien, sakykime atvirai, šiukšlėmis, todėl dar tą pačią vasarą ?uestlove susisiekė su savo draugeliu Josh'u Abrahams'u ir įkalbėjo jį groti gatvėse kartu. ?uestlove pažadėjo pasiimti tikruosius būgnus, jei Abrahams'as pasiims savo kontrabosą. Taigi, praėjus savaitei, "Pasynuk Avenue" ir "South Street" gatvių kampe jau grojo trijulė su daug profesionalesniais instrumentais. Black Thought įkalbėjo savo kolegas atlikti keletą savų versijų gerai žinomų kūrinių, tokių kaip "Eric B.IS.Prezident", "Love Rap" ar "Top Billin", kas sukėlė dar didesni gatvės publikos susižavėjimą. Gatvių pasirodymai tapo tradicija, pradėjo formuotis profesionali grupė, kuri pildėsi vis naujais nariais.
Iki 1993-ųjų pradžios “The Roots” pasipildė bosistu Hub (Leon Hubbard) ir antru MC - Malik B (Malik Abdul Basit). Tapęs pilnaverčiu muzikiniu kolektyvu, “The Roots” toliau sėkmingai tęsė savo pasirodymus, tik šįkart jau ne gatvėse, o klubuose. Filadelfijos talentai netrukus tapo žinomi ne tik gimtajame mieste, bet ir visame Niujorke. Tokia pažanga neliko nepastebėta ir 1992-ųjų gale į ?uestlove kreipėsi jazz'o bosistas Jameledeen'as Tacuma, siūlydamas bendrą turne po Vokietiją. Dar prieš šį pasiūlymą grupė spėjo gauti studiją ir įrašyti debiutinį albumą "Organix", kuris Europos koncertuose tapo vizitine “The Roots” kortele. Iš pradžių albumas buvo pardavinėjamas tiesiog koncertų metu. Visi “The Roots” pasirodymai būdavo vainikuojami ovacijomis, o debiutinis albumas, kurį vėliau išleido "Remedy Records", Europoje buvo tiesiog graibstomas. Užplūdusi populiarumo banga atnešė pasiūlymų iš keleto įrašų kompanijų, iš kurių tais pačiais 1993-ais metais buvo pasirinkta "DGC Records". “The Roots” pasirašė pirmąjį savo kontraktą su "Talkin' Loud" ir įrašė EP (sutrumpintos trukmės) albumą "From The Ground Up", kuris buvo išleistas tik Europoje.
1993-ųjų gruodį stambieji JAV leiblai atkreipė dėmesį į “The Roots” sėkmę Europoje ir keletas iš jų pasiūlė kontraktą. Grupė pasirinko "Geffen" ir 1995-ųjų sausį išleido antrąjį savo albumą "Do You Want More ?!!?!!" - vieną iš universaliausių darbų, apjungiančių gyvus instrumentus, muzikantų talentą ir MC meną. Semplų ir didžėjų beat'ų atsisakymas buvo gana rizikingas žingsnis, tačiau kritikai ir klausytojai tinkamai įvertino grupės originalumą ir ryžtą sukurti kažką naujo. Albumas pradėjo “The Roots” tradicijas, tokias kaip kūrinių numeracija: kiekviename naujame albume tęsiama numeracija nuo paskutiniojo albumo pabaigos. Taip pat kiekviename naujame albume vienas "gabalas" būtinai būna skirtas Rahzel'o talentui, be to kiekvienąkart pasirodo Ursula Rucker - poetė, kuri skaito savo bauginančią kūrybą ?uestlove muzikiniame fone. Tais 1995-ais metais “The Roots” pritraukė alternatyviojo Hip-Hop'o gerbėjų dėmesį ne tik albumu "Do You Want More ?!!?!!", bet ir savo pasirodymais žymiajame "Lollapalooza" festivalyje vasarą. Prisijungę klavišininką Kamal (Scott Storch) ir beatbox'o specialistą Rahzel (Rahzel M. Brown), Roots'ai išvyko į Šveicariją, į "Montreux" džiazo festivalis. Tai padėjo suburti dar didesnį “The Roots” gerbėjų ratą Europoje.
1996-aisiais, įrašinėdami 3-ąjį albumą, Roots'ai kiek pakeitė stilių. Nors ir atlikėjai, ir instrumentai liko tie patys, tačiau naujajame albume "Illadelph Halflife" jų muzika jau buvo derinama studijoje prie pultų. Taipogi pagausejo "svečių" - tarp jų buvo Q-Tip, Common, D'Angelo ir jazz'o dievaitė Cassandre Wilson. Dirbdami prie šio albumo, “The Roots” nariai patyrė didžiulį stresą. Jų ankstesni produktai buvo be galo populiarūs ir puikiai vertinami, tačiau Roots'ai buvo įsitikinę, kad iki tobulybės dar labai toli, todėl stengėsi dirbti pilnu pajėgumu. Sunkiausia buvo ?uestlove, kuris vienu metu netgi pareiškė išsisėmęs ir paliekąs grupę, tačiau, kiek pailsėjęs, grįžo į studiją. Albumą reklamavo singlas "Clones", padėjęs rugsėjį "Illadelph Halflife" pakilti iki 21-os "Billboard'o" vietos.
Trečiojo albumo perkamumas buvo dar didesnis nei pirmo ir antro, tačiau grupės tai netenkino. Visą kaltę jie suvertė savo leidybinei firmai "Geffen", kuri, jų nuomone, nepakankamai rūpinosi reklama ir neleido “The Roots” dalyvauti kai kuriuose muzikiniuose projektuose. "Geffen" nutraukė kontraktą su “The Roots” ir pastarieji apsistojo po "MCA" stogu. Su naujomis viltimis ir lūkesčiais buvo pradėtas įrašinėti 4-asis albumas. Darbai truko daugiau nei metus, per kuriuos buvo sulipdyta iki 200-ų kūrinių, tačiau dienos šviesą išvydo tik 17 iš jų. Reklamuodami albumą, “The Roots” paruošė penketą viršelių ir leido savo fanams išrinkti geriausią. Albumas buvo pavadintas "Things Fall Apart". Jis pranoko ankstesnius darbus tiek kritikų vertinimais, tiek topų pozicijomis, o singlas "You Got Me", įrašytas su Erykah Badu ir Eve, pelnė grupei pirmą ir kol kas vienintelę "Grammy" statulėlę.
2000-aisiais metais “The Roots” sulaukė nemažai kritikos dėl naujų idėjų stygiaus ir panašių brokų, todėl buvo atsisakyta darbo su kompiuteriu, vietoje to buvo sugrįžta prie gyvos muzikos su albumu "“The Roots” Come Alive", sudėtu iš koncertinių pasirodymų. Ilgai lauktas 5-asis "normalus" “The Roots” albumas "Phrenology" pasirodė 2002-ųjų lapkritį. Jo įrašuose dalyvavo Erykah Badu, Mos Def, Common, Beanie Sigel, Dice Raw, Nelly Furtado, Talib Kweli ir dar keletas svečių. Apskritai, "Phrenology" nė iš tolo nebuvo panašus albumas į taip išgarsinusį Roots'us "Things Fall Apart". Tai buvo futuristinis Hip-Hop'o albumas, žvelgiantis toli į ateitį. Nuo ankstesnio darbo jis skyrėsi gyvos muzikos kiekiu: dauguma kūrinių buvo programuojami, o ne grojami. Daugybė eksperimentų ir keistų muzikinių sprendimų nepadėjo albumui tapti tokiu bestseleriu, kokiu tapo "Things Fall Apart", tačiau užtarnavo grupei dar didesnį įkyriųjų kritikų pripažinimą.
2004-ųjų vasara - 6-asis albumas "The Tipping Point"...
2014 m. birželio 3 d. 09:39:01
...patinka Questlove - vienas iš tų "laikrodinių" būgnininkų, kai 'less is more'.
vakar žiūrėjau Reb Bull Academy paskaitą -
https://www.youtube.com/watch?v=23e1GbatgtQ
- 'užstrigo' tokia "smagi" istorija:
būgnų pamokos Questlove`o jaunystėj - trys valandos šio elementariausio hato, snaro ir beiso ritmo -
x x x x x x x x
* *
* *
- už kiekvieną 'perechodą', kreašo, raido ar tomų panaudojimą - 10$ į tėvo taupyklę,
bliamba net po trijų minučių, jei neįterpt breiko, rautų stogą...
rezultatas - kaikuriuose rūtsų įrašuose (ypač in 90s) sunku pasakyt ar programuotas loopsas ar žmogus groja
žo, The Roots geras kolektyvas kuriantis turtingas tekstūras