1997-aisiais Detroito susikūrusį minimalistinį roko duetą, grupę „The White Stripes“ sudaro gitara grojantis ir vokalines partijas atliekantis Jack‘as White‘as bei būgnininkė Meg White. Pradėjo jie turėdami idėją kurti paprastą rokenrolo muziką. Jų raudonai baltas įvaizdis, debiutinis albumas „The White Stripes“ ir iš pirmo žvilgsnio paprasti pasirodymai nesunkiai rado kelią į sėkmę. Pirmieji jų įrašai buvo ‚garage‘ roko, bliuzo bei kai kurių pasirodymų mišinys. Nors grupė – tai tik du žmonės, tačiau jų visiškai pakanka, mat lyderis Jack‘as (buvęs Detroito kantri grupės „Goober & the Peas“ būgnininkas) puikiai rašo dainų tekstus, groja gitara ir dainuoja taip, jog sugeba laviruoti tarp įvairiausių stilių, na o būgnininkė Meg pasižymi itin geru savo instrumento pajautimu ir minimalistiniu, tačiau puikiu ir reikalingu, būgnų indėliu. Nors „The White Stripes“ yra laikomi punk ir bliuzo atstovais, jų muzikoje slypi kai kas daugiau, dėl ko jie ir yra mėgstami – tai jau anksčiau minėtas paprastumo siekimas, meilė Amerikos liaudies muzikai bei rūpestingai kuriami intriguojantys, emocionalūs bei jausmus sužadinantys dainų tekstai, kokius labai sunkiai rastum kitų moderniosios punk ar ‚garage‘ roko muzikos grupėse. Kai duetas pagaliau išsiveržė ir už Detreito roko scenos (kurioje jie ir toliau išlieka svarbios figūros, mat Jack‘as nuolat darbuojasi su vietinėmis grupėmis), neprireikė labai daug laiko, kad jie išgarsėtų ir visos šalies mastu. Tai padaryti „The White Stripes“ itin padėjo 1999-aisiais bei 2000-aisiais įvykusios gastrolės su indi stiliaus rokeriais „Pavement“ bei „Sleater-Kinney“. Antrąjį savo studijinį albumą, „De Stijl“, išleido 2000-aisiais ir dar labiau pagerino savo reputaciją. Po šio įrašo pasirodymo jie sėkmingai pasirodė koncertuose Japonijoje bei Australijoje, o tada vėl užsidarė studijoje, šįkart su prodiuseriu Doug‘u Easley, ir kūrė 2001-aisiais pasirodžiusį albumą „White Blood Cells“. Diskas buvo itin gerai įvertintas kritikų ir netrukus „The White Stripes“ buvo pradėti linksniuoti tarp naujosios rokenrolo bangos grupių (tokių, kaip „The Strokes“ bei „The Hives), pasiruošusių savo muzika užkariauti pasaulį. Savo progos duetas nepraleido, pasirodydamas prestižinėje „Late Night with David Lettterman“ laidoje, apie juos straipsnius rašė „Time“, „The New Yorker“ bei „Entertainment Weekly“, neliko jie nepastebėti ir „MTV“ televizijos, kurios eteryje nuolat sukosi dainos „Fell in Love with a Girl“ klipas, o taip pat jie buvo pakviesti ir į šios televizijos apdovanojimų ceremoniją. Tuomet grupei teko priimti ir sunkų sprendimą – pasirašyti sutartį su didele įrašų kompanija, taigi 2002-ųjų sausį albumas „White Blood Cells“ buvo perleistas „V2“ leidybinės firmos. Birželį prekyboje pasirodė ir pirmi du grupės įrašai. „The White Stripes“ tikromis pirmo ryškumo žvaigždėmis buvo pripažinti, kai jų vaizdo klipas „Fell in Love with a Girl“ buvo nominuotas net keturiomis „MTV“ nominacijoms, tarp kurių – ir „Geriausio metų vaizdo klipo“ kategorija, kur jie susigrūmė su Eminem‘u bei „N‘Sync“. Tų metų vasarą taip pat koncertavo perpildytose arenose kartu su „The Strokes“. 2003-ųjų pavasarį ketvirtasis jų albumas „Elephant“ – Londono „Toerag“ studijoje įrašytas per dvi savaites - sulaukė praktiškai vienbalsiai teigiamų kritikų apžvalgų. 2005-aisiais, pavasarį, „The White Stripes“ sugrįžo su albumu „Get Behind Me Satan“.