***

alamanda

---

Tipas: Miniatiūra Publikavimo data: 2007m. Lapkričio 16d. 15:22

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Žinai, kartais man atrodo, kad nėra nieko malonesnio už tavo žvilgsnį, nieko labiau šildančio nei tavo rūpestis ir gražesnio nei tavo dėmesys…
Kartais man atrodo, kad galėčiau kristi ir kristi į beribę tavo akių gilumą, kol tu mane sugautum ir laikytum tvirtam glėby, kol pasibaigs nesibaigianti mūsų naktis, kol nuraškytum visas žvaigždes man nuo dangaus ir, surinkęs jas į saują, užbertum ant mano plaukų – taip švelniai, kaip tu vienas temoki…
O tada… O tada, kaip toj dainoj, eitume į aukso pievą, toli už kalnų, ir būtume medžiai, kurie nepaisant šaknų girioj vaikšto… Prieitume šalia, susipintume šakomis ir niekas mūsų neišskirtų…
Gal pasileistume basi per pienių pievą, kuri nespėjo išdžiūti po mūsų lietaus… Gal sušlaptume kojas ir susėstume išsidžiovinti jas čia pat, ant pasaulio krašto, saldžioj šermukšnių šilumoj…
Eitume tol, kol pamatytume alyvų krūmą ir pailsėtume, priglausti švelnios šviesos… Tada tu nulaužtum šakelę ir pakutentum violetiniais žiedais man kaklą… Mano juokas virstų nedideliu paukšteliu, atsitūptų tau ant peties ir niekada nepaliktų, kad ir kaip liūdna tau bebūtų…
Aš atsigulčiau tau ant kelių ir skaičiuočiau boružėles ant tavo delno. O tu žiūrėtum į mane ir kalbėtum tai, ką mano širdis nori išgirsti labiausiai pasaulyje…
Atsikeltume ir nueitume debesų kilimu, atsisėstume ant aukšto aukšto stogo ir valgytume vanilinius ledus. O gal vyšninius… Kokius tik tu panorėsi…
Tada tu nuskintum man paskutinę žvaigždę, įsegtum į plaukus ir…
Bet juk tai tik svajonė… Abu žinom, kad net jei labai stengčiausi, tu nebūtum su manim laimingas…
Ar ir šiąnakt nuskinsi man žvaigždę? Nesvarbu, kurią… Tik ateik…

2007m. Lapkričio 16d. 15:22

alamanda / Vėl iš naujo?..  2005 m. kovo 14 d.  alamanda / Leisk  2005 m. kovo 7 d.  alamanda / Pabėgsim?  2004 m. gruodžio 20 d.