
Akloji gulbė
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Lapkričio 15d. 20:28
|
|
Pirmasis tikras mano sonetas
Aš likimo apakinta gulbė;
Balta, balta ir šalta, gūdu.
Aš šią Žemę papuošiu lyg tulpė.
Skęsta laivas ir šaukt jį vėlu.
Štai aš stoviu be batų ir oro,
Aš stovėsiu statulos ūgiu.
Griūki, Žeme, lig krašto nedoro –
Velnias pagalvę duoti suskubs.
Lyg iš rašto juoduos tavo kraujas,
Vandenynais tau ašaros kris,
O ir skausmo pakęsti nereiks.
Ir sugriuvus didybė per amžius.
Minsi gulbės aklosios vardu
Savo pragaištį laiko netekus.
2011-11-15
 2011m. Lapkričio 15d. 20:28
|
 2013 m. balandžio 28 d.
 2012 m. lapkričio 22 d.
 2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. lapkričio 16 d. 09:47:08
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.