Tipas: Kita
Publikavimo data: 2009m. Gruodžio 6d. 00:12
|
|
rašau laišką ant klevo lapo, nuneš jį vėjas, kur niekas nemato...
.
Miela(s) Drauge,
Kai gyvenimas išmuša žemę iš po mano kojų atsiremiu į Tavo petį ir bandau kvėpuoti, ne liūdesiu alsuoti, įsiklausau į lietų byrantį iš mano pavargusių akių.. bandau nusišypsot, ir viskas po truputį atsigauna gavus bent šlakelį tos Tavo žmogiškosios šilumos..
Kai gyvenimas juokiasi iš manęs aš bėgu pas Tave, ne skųstis, o pasidalinti šypsena ir juoku, nes kitaip turbūt nemoku. ir tai palaima, kai juokies ne vienas, šitaip kalba mūsų sielos.
aš ieškau daugybės žodžių, kad apsakyčiau, kas esu, kodėl esu, kokia esu, dėl ko esu, bet tai per sunku, bent kol kas, o gal vis dėl to tai, ne mano jėgoms? bet Tu neleistum man pasiduoti, neleistum liūdesiu alsuoti, užmigti ir nebe nubusti.. ir kelio man nepastotum, nebent krisčiau ar pulčiau taip žemai, giliau nei tas Tartaras (apie kurį dabar man informaciją į galvą bando įkalti lietuvių kalbos mokytoja) žemiau nei devintas pragaras.. Tu neleistum man taip žemai smukti, Tu pastotum man kelią ir išvestum iš to šunkelio, kuris žemyn mane veda..
Tu visada su šypsena mane pasitinki ir išlydi, Tu visada bandai man padėti, net jei aš to nenoriu, kokia aš užsispyrėlė... o Tu su manim sutari, Tu priimi mane tokią, kokia esu ir kokia aš laiminga, kad Tave turiu. nes gyvenimas man būtų nemielas be draugų, be tokių, kaip Tu, gyvenimas būtų nemielas be Tavęs, nes Tu toks vienintelis mano gyvenime, savitas, įdomus, išskirtinis, originalus.. aš norėčiau Tau tiek daug pasakyti, bet aš kaip visada nerandu tinkamų žodžių, kad ir kaip stengčiausi, ačiū, kad pakeli Mano Tyla, kuri kartais net man nejauki.. ačiū, kad pakeli mano juoką ir šypsenas ir nusišnekėjimus, kurie taip dažnai nutinka.. Ačiū už viską, o aš vis nežinau ką be pridurti.
Nes galbūt taip reikia, kad veiksmai, žvilgsniai, šypsenos pasakytų daugiau nei žodžiai.
iš tiesų, ar įmanoma apibūdinti draugą ir draugystę tiksliai? pasakyti, kas yra pats tikriausiais draugas ir pati nuoširdžiausia draugystė? aš kažkaip Tuo abejoju, bet visa tai yra labai didelė mano paprasto gyvenimo dalis, tačiau Tu sugebi tą siaubingai paprastą mano gyvenimėlį padaryti velniškai smagiu ir ypatingu. ačiū Tau ir už tai..
ir žaviuosi Tavim, Tavo talentais, gabumais, viskuo, kas su Tavim susiję, nes tiesiog negaliu, nežinau ar gerai ar blogai, kad kažkaip nepastebiu Tavo trūkumų, minusų. bet taip jau yra ir aš nenoriu nieko keisti. nuoširdžiai stengiausi pasakyti kažką gražaus, deja, nežinau ar man pavyko, bet taip keista...
Myliu.
ir kaip man pasisekė, kad Tave Turiu...
Nuoširdžiausi bei šilčiausi linkėjimai ir apkabinimas.
 2009m. Gruodžio 6d. 00:12
|
 2011 m. sausio 21 d.
 2011 m. sausio 11 d.
 2010 m. spalio 18 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2010 m. gegužės 25 d. 06:53:24
Iš tikro, tai yra jau dienoraštis, jo forma parašytas darbelis. Daug "aš", daug "Tu" ir ganėtinai slegiantis. Bet jei gera ir šitokius rašyti, tai kodėl? - rašyk. Svarbu nesustoti, stengtis tobulėti. Net ir bet ką rašant.
Kiek daug genialių angliškų dainų parašyta rimuojant together/forever, taigi ir tu nenusimink, jei būna Pegasas-nesparnuotas ar Mūza-suglebus-kaip-medūza.
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.