Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2025m. Gruodžio 22d. 00:19
|
|
Žmonių minia ir daug galvų liūdnų.
Šypsniukas vienas man atėjo dovanų:
Šviesus, pavasariškas ir visai nekaltas.
Jį palydėjo sumirksėjusios akutės baltos.
O tos akutės - kaip žvakutės,
Taip kerinčiai spindėjo-
Matyt velniūkštis bus žirniukus
Jų vidury pasėjęs
O jau skruosčiukai-magnečiukai,
Norėtų pasislėpti.
Jau tokio grožio bet kokiais žodžiais
Negalima aprėpti...
Nuo žemės gylių
Iki pat sparnuotų debesų
Dar niekur nemačiau
Tokių kaip jos kasų
Kas tu tokia?
Kas būsi per viena?
Dovilė? Miglė, Agnė?
Aistė? Kristina?
Gal tavo vardo niekada
Man neišeis "suprasti"?
Gal tiktai rojuje jį galima
Tarp angelų surasti?
Ji nusisuko.
"Tu per daug svajoji", - pagalvojo.
Tikrai. Aš nestovėjau,
O kažkur skrajojau.
2010
|
 2025m. Gruodžio 22d. 00:19
|
 2025 m. gruodžio 21 d.
 2025 m. lapkričio 26 d.
 2021 m. rugsėjo 22 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.