Apie Hansus (ištrauka)

enigmatic

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2007m. Spalio 17d. 20:25

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

- Taigi laba diena. – išraudęs šypsausi barzdotiems vokiečiams, vėliau pavadintiems tiesiog Hansais. Nutukę fermeriai, languotais marškiniais, riebaluotomis nuo sočių pusryčių pirštais ir visi kaip vienas auginantys vešlius bakenbardus, kuriuose buvo galima pamatyti maisto trupinių, užsilikusių dar nuo pusryčių, o musės, matyt, rengėsi juose visai neblogas žaidimo aikštelės ar išviečių rajonus. Akys guvios, greitai perbėgo mūsų kuprinėmis, įsisuko tarp Marijos plaukų,- nevalyvai nuslydusi petnešėlė neatrodė vulgariai. Greičiau bylojo apie aiškų nuvargimą ir kepinančios paleistuvės saulės šunybes.
Vokiečiai nemokėjo anglų kalbos, mes – jųjų, tačiau atsidūrėme ankštame furgonėlio užkabaryje nė nenutuokdami, kokiame mūsų mažo pasaulėlio kampe atsidursime šį kartą. Vėl dvokė vištų išmatomis, komfotro nė su žiburiu nerandame, tačiau spragsime pirštais ir ilgesingai rezgame mintis draugams papasakosiantys sutikę neeilinius tipelius.
Netrukus ausis užgavo vokiškosios „underground“ muzikos sąskambiai. Katunskyte, tau reikėtų slėptis nemandagiai nuraudus iš gėdos prieš tokias muzikines interpretacijas: praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje užsilikęs ūsuotas romantikas dainavo kažką ypatingai nuvalkioto apie meilę, magnetofonas plyšavo iš gailesčio, mes autobusiuko priekaboje rengiame go-go šokėjų čempionatą (Marija laimi) ir jaunųjų balsingųjų talentų „volungė 2007“ imtynes. Hansas, vairuojantis į šalis besiklaipantį autobusiuką, pritaria ūsuotajam aborigenui Hansui „iš magnetofono“, vištų išmatų kvapas neduoda ramybės, Marija užsimerkusi bando nugriebti ypač aukštą natą, balsas lūžta, staiga duobėtas kelias, griuvinėjame lyg bulvės, turinčios varganas rankas ir bebandančios įleisti šaknis kuo patogiau. Staiga atsikrenkščia vienaakis Hansas, meta žvilgsnį mūsų pusėn, kuriame esti nepaaiškinamas gašlumo ir susijaudinimo ūsoriaus „iš magnetofono“ balsu motyvas, man ima svaigti galva...
- A dešrų norit? Šekit – tiesią dar labiau nuriebaluotą meitėlišką leteną beakis Hansas, jo burna prasiveria, išnyra du vieniši, vos bekabantys žabtuose dantys, susigėdęs dėl padarytos klaidos nedrąsiai apsižvalgo, staigiu judesiu sutraukia dantis atgal burnon, ir, mestelėjęs keletą varvančių dešruotų sumuštinių Marijos pusėn, pasislepia už kėdės atlošo.
- Nori? – klausiamai žvelgia į mane naivuolė, mananti, jog mano skrandis nago dydžio.
- Žinoma – čiumpu, it išbadėjus iena nepatraukliai nuteptą gardėsį, kišuosi į burną ir pajuntu salsvą kokybiško maisto skonį paliežuviuose. Vartau, mėgaujuosi, saulė kepina pro langą kairijį sumuštinio skruostą, sviestas tirpsta, bėga žemyn mano kaulėtais pirštais, pasiekdamas rankovę ir dingdamas sintetikos gilumoje.

Sėdime kniūbsti ant grindinio, žvelgiame, kaip pro langų kampus pušų ir eglių viršūnės nepaveja pirmyn beskriejančio furgoniuko, šypsomės, muzikos garsai dingsta realybėje, o dangaus mėlis, žvelgdamas į mus, apglėbia savo vientisa galybe ir traukia, traukia į save...Krūtinėje bičių milijonai ima nepailsdami darinėti avilio langus, igiju šviesos galių, besiveržiančių atgal per nenumaldomos plačiabriaunės šypsenos nugludintus kampus...
- Žinai ką, čia yra gerai. – pratariu puse lūpų. Ir pats suprantu, jog pirmą kartą gyvenime esu savimi tikras tiek, kiek mano žodžiai tikri šią akimirką, netrukus išsisklaidžiusią bevakarėjančioje tirštelėjusioje pilkumoje.

2007m. Spalio 17d. 20:25

enigmatic / Išvykimas  2010 m. rugsėjo 1 d.  enigmatic / Fotografija  2009 m. balandžio 1 d.  enigmatic / ***  2008 m. birželio 4 d.