Tipas: Daina
Publikavimo data: 2004m. Balandžio 27d. 16:57
|
|
Išaušo diena, kai aš vėl kaip nauja
Nuo minčių man plyšta galva,
Bet aš galvoju apie tą, kuris mane laiminga padarytų,
Bet aš galvoju apie tą, kuris turi sieną tvirtą…
Rodos viską aš turiu,
Bet tik ne jį - kuriam pilna jausmų esu
Bet tik ne jį - kurį pamačiusi tirpstu…
Dabar žinau, kad lipdama ant jo
Vis labiau jo netenku
Ir malonumas tų jausmų man kančia virsta,
Ir malonumas tų jausmų širdy paklysta…
Viskas ką turiu į savo jausmus jam keičiu
Viskas ką turiu iš savęs bandau atimti.
Nes ta šypsena miela sudaužė mano širdį,
Nes ta šypsena miela vulgariai mane užvaldė…
Vien pamačiusi tave aš geidžiu kad į mane įeitum
Vien pamačiusi tave aš pajuntu savo sielos aistrą,
Su kiekviena diena kartu praleista jaučiu kaip tavo žodžiai tolsta,
Su kiekviena diena aš geidžiu, tave turėti šalia savęs…
Ateis laikas, kai gyvenimas nebus, kaip mažas vaikas,
Ateis laikas, kai gyvenimas atsiribos nuo tų –
Kuriems nesvarbu, kad gyvenam dėl savęs, o ne dėl kitų…
Su ta diena išauš saldaus keršto valanda,
Su ta diena aš išsiliesiu sielą deginančių jausmų lava…
Nenorėčiau, kad tu išsigąstum ir pabėgtum,
Nenorėčiau, kad tau skaudėtų,
Mano širdis atlaidžiai viską mato, bet nori,
Kad tu pamatytum ir pasakytum
Ar tau ne gaila to ko jau nebegali rasti šalia kiekvieną rytą…
Tarp mielų žmonių, kuriuos aš myliu
Matau aš jį - žmogų likimą,
Matau aš jį - žmogų atėmusį mano šypseną…
Ir ta širdgėla karti manęs visai ne ramina,
O tik dar labiau kankina…
Kai akis užmerkiu prisiminimai atgyja,
Jie man praeitį gyvenimu cituoja,
O aš tik paprastas meno vaikas
Jį baltam lape improvizuoju…
Ir prisimenu, ką jis man paliko
Ir prisimenu jo sakytus žodžius,
Ir kaip tai paliko mano atmintyje…
Kokius jausmus man sukelia jo tuštūs tie žodžiai,
Kuriuos baltam lape paliko.
Kaip mane veikia jo foto, mediniame rėmelyje,
Ir ką aš galvoju kai matau ją?..
Tiesiog daug teigiamų klausimų, o atsakymas
Vienas ir niūrus - “skaudu”…
Bet aš visai nepykstu,
Nes pasauly gyventi sunku,
Ne tik dėl jausmų,
Bet dėl tų egoistų žmonių,
Kurių dėka aš įskaudinta būnu.
Dėka jų dažnai užsidarau savy ir nieko nenoriu…
Savy užsidarius daug apgalvoju
O mano apmąstymai, kaip šokoladas - juodas
Prisiminimai saldūs, bet kai apie ateitį galvoju pasidaro man kartu
Ir gyvenimas tarsi sustoja…
Turiu vos keletą svajų ir tos mane skausmingai kamuoja.
Kaip norėčiau tą šypseną susigrąžinti,
Kurią pavogė jo gražūs žodžiai,
Kaip norėčiau susigrąžinti visą save atsiimti
Ir nebūti atšiauri kaip pūga…
Nes dalelę savęs aš palikau jam,
O pati likau be jausmų švelnių.
Dėl to kartais ką nors įskaudinu ir negailiu…
Chah mna ant visko – nesvarbu, sau aš gyvenu…
Kas mano kad gyvenimo aš nesuprantu
Klysta, nes aš jį gerai pažįstu jau nuo mažų dienų
Ir pilnai tikiu, kad nesigailiu jog tokį jį pazįstu.
Mano galvoje tūkstančiai nugrimuotų minčių
Ir kiekviena iš jų, kaip teatre turi savo rolę.
Ne vietoje ištartas noras, kartais tampa didele svajone,
Rodos viską atiduotum, kad tik ją realizuotum…
Ir viskas ką rašau aš čia, tai didelė svajonė apie tave,
Tai noras turėti tave šalia.
Dabar žinau gerai, kad tai ką sakau tai eiliniai paistalai
Paprastai nepaprasti žmogaus jausmai
Ir kasdienė gyvenimo teorema…
Aš gyvenu savaip ir man nesvarbu,
Kaip tu reguosi į tai, nes per ilgai
Į mane kaip į nieką žiūrėjai…
Manau supratai, kad šiam pasauly mes visi vienodi…
 2004m. Balandžio 27d. 16:57
|
 2006 m. rugpjūčio 6 d.
 2005 m. rugsėjo 9 d.
 2004 m. spalio 7 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2006 m. gegužės 4 d. 15:45:20
____________________
muzika tai mano gyvenimas