Aš nenoriu toks būti!

bizon

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Vasario 4d. 10:46

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Jie vadino mane kietu, nors ir nenorėjau juo būti,
bet gyvenimas privertė, nes kitaip aš žūčiau.
Pūčiau, visuomenės atmatose,
o dabar aš nesu, yra taip kaip yra.
Aš vaikštau į tusus, geriu kaip visi,
viena širdis tik klausia - kaip tu gali?
Šneki, kaip nenori, darai kaip kiti,
žmogau atsipeikėk, juk toks tu nesi.
Taip ji teisi, aš nenoriu toks būti,
aš nenoriu taip rengtis, bet nenoriu ir pūti.
griūti į purvą veidu ir ten pasislėpti,
juk esu aš žmogus, nėra kur man bėgti.
Taip suprantu juk gyvenimas toks yra,
pasirinkimo erdvė, nežinomybės dalia.
Lyg rinkimų štabas, užkrautas biuletenių,
Kur kryžiuką dedi, ten tu ir eini.
Bet taip pat supratau, kad rinktis dar aš galiu,
tiesiog privalau, tiesiog aš turiu.
Nes kitaip aš paskęsiu, savo paties rūke,
kelio iš jo neradęs, paskandintas būsiu jame.

Aš nenoriu toks būti, nenoriu nenoriu,
Išeiti turiu, nes per daug aš kaifuoju.
Smirdančiu oru per daug aš kvėpuoju,
Pasitraukti iš čia - štai ko aš noriu.

Vienas, du, trys, skaičiuoju sekundes,
valandas, dienas, galbūt net minutes.
Laiką iki to kada aš tapsiu suaugęs,
išeisiu iš chebros, kaifuoti aš liausiuos.
Aš žinau, kad mirtis, greitai suras mano kūną,
Na**uj žmogau, aš mačiau kaip draugai mano žūna.
Gulėjo šalia, bejėgiai prieš mirtį,
atėjo, pasiėmė, ir pradėjo išnykti.
Ir tada aš suvokiau gyvenimo tikrąją tiesą,
kai stovėjau aš kryžkelėje, kai jis beveik blėso.
Supratau kad dalykai kuriuos aš mylėjau,
pranyko senai, o man jų reikėjo.
Bet tikėjau anksčiau dalykais beprasmiais,
tipo tokiais, kad gyvenimas - laisvė.
Kad jis mane myli, neduos manęs skriausti,
kad jis mane išves, kad jis bandys užjausti.
Bet na**uj žmogau, nieko neatsitiko,
jo net nemačiau, tenkinausi tik tuo kas liko.
žinau kad suklydau pasirinkdamas tiktai jį,
bet jis ir liko, tik davęs man pi**y.

Aš nenoriu toks būti, nenoriu nenoriu,
Išeiti turiu, nes per daug aš kaifuoju.
Smirdančiu oru per daug aš kvėpuoju,
Pasitraukti iš čia - štai ko aš noriu.

Štai aš jau laisvas, aš jau esu žmogus,
esu visuomenės narys, ir turiu aš draugus.
Širdis tiesiog dainuoja, bučiuoja visus,
bet susiriesdama laukia kas toliau bus.
Jau nesijaudinu dėl rytojaus, tipo kur gauti dozę,
aš jau laisvai kvėpuoju, man viskas kaip rožė.
Kuri ryte išsiskleidžia ir džiaugiasi kiekviena diena,
būtent tokia rožė ir slypi mano viduje.
Aš džiaugiuosi bet kuo, kas duoda dar vieną viltį,
o viltį dėl to, kad ne laikas dar mirti.
Dar aš galiu savo pėdsaką palikti,
šiam pasauly baisiam, kur kiekvienas bando išlikti.
Ir aš taip pat bandysiu, nežiūrint į nieką,
perspektyvos nekokios, bet tik šitas ir lieka.
Suprasti tai bandysiu, bet vargu ar man pavyks,
bet žinau, kad viltis mana niekados jau neišnyks.
Nes nenoriu daugiau dienų, kai tiesiog norisi numirti,
kai sėdi kampe apsvaigęs ir nori į debesis pakilti.
Aš ir viltis - mes draugai amžinai kartu,
tik vieno prašau, tai ištverti Dieve duok man jėgų.

Aš nenoriu toks būti, nenoriu nenoriu,
Išeiti turiu, nes per daug aš kaifuoju.
Smirdančiu oru per daug aš kvėpuoju,
Pasitraukti iš čia - štai ko aš noriu.

2004m. Vasario 4d. 10:46

bizon / Skausmas - ne mokslas!  2004 m. gegužės 28 d.  bizon / Šviesa nuo tolstančių žvaigždžių  2004 m. balandžio 23 d.  bizon / Ei, Senjora!  2004 m. balandžio 20 d.