Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2024m. Gruodžio 19d. 04:26
|
|
Aš noriu tik atsiprašyti
Ir neauginti žmogžudžio savy.
Geriau išreikšiu, išsakysiu
Nei jausiuos tartum kalinys.
Tik teks dar veiksma padaryti:
Karūna nusiimt trumpam.
Prireiks šio to atsisakyti,
Užleist laimėjimą kitam.
Tiek daug esu jau pralaimėjęs,
Tiek daug turėjęs pamokų,
Rėmėju vėju patikėjęs
Žingsniuodamas tuščiu lauku.
Tačiau geriau yra kvėpuoti,
Šypsotis ir nejaust kaltės
Nei dust iš pykčio ir skersuoti,
Bet siekti savo dėl garbės.
Neverta praeities naršyti,
Nereikia nė taikos prašyti
Neleistina jausmų maišyti -
Bet būtina atsiprašyti!
 2024m. Gruodžio 19d. 04:26
|
 2025 m. kovo 3 d.
 2025 m. kovo 3 d.
 2025 m. sausio 3 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2024 m. gruodžio 19 d. 17:42:33
Pagrindine eiliuko mintis buvo: koki pragara tenka iskesti tiems kas neatsipraso. Koks palengvejimas ateina ir nasta nukrenta tau kai zmogaus atsiprasai :) Nezinau ar man gerai pavyko perteikti ta jausma ketureiliu forma bet as stengiausi
____________________
Man sunku susivokti, kaip jiems taip lengva susivogti.
2024 m. gruodžio 19 d. 10:29:24
Gan graži rimo struktūra ABAB, kuri nuosekliai išlieka visose eilėraščio strofose. Ne visiems mėgėjiškai eiles rašantiems tas pavyksta. Tačiau man eilėraščio mintis nepasiduoda ir lieka miglota. Suprantu, kad čia vos ne kaip subjekto atgaila dėl kažko, dėl ko jis jaučiasi kaltas ar nepelnytai prisiima kaltę, nors ketvirta strofa (geriau yra kvėpuoti, šypsotis ir nejaust kaltės) šitą mintį paneigia. Be to, labai jau ciniškai skamba paskutinės strofos "neleistina jausmų maišyti - bet būtina atsiprašyti". Kažkaip ne tokios paskutinės minties tikėjausi iš šio eilėraštuko. Gal čia mano problema, kad tris kartus perskaitęs nesuprantu, gal kada suprasiu, bet šiai dienai, už sklandžią kalbą ir sklandų rimą ir tai, kad eilėraštis turi vieną aiškią temą, o ne šokinėja per jas, duodu netvirtą 8-etą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas