Dužęs.

CoD-Sun

---

Tipas: Kita Publikavimo data: 2009m. Gruodžio 6d. 00:16

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Žiupsnelį siaubo prie užmiegant ramiai aš ant akių beriu. Lašeliai nerimo tyliai byra iš jų. Trys trupinėliai rūpesnių iškrito iš širdies. Didžiulė sauja išgąsčio pažiro, sužibėjo. Jausmai visur, bet niekas jų nebe surinks. Iš laimės susigūš žmonės, kai tą pajutęs vėl kažkas suriks. Jo šauksmas – neaiški dejonė, neaiškūs žodžiai, prašymas, vargu, ar tai galėjo būt malda...

Du prakaito lašai, nubraukti nuo kaktos, nelaimingajam vandenį atstos. Ir kraujo skonio ilgesingas šauksmas įstrigs gerklėj ir niekaip neišsivaduos. Bet niekam net nerūpi, kad neištars jis to, ko šitaip šaukia viduje širdis, kodėl prie jo vis artinas mirtis.. o aš tyliausiai pasakoju tą istoriją, ir persmelkiu lyg durklas žvilgsniu viską, ką jis turėjo, ką praras... juk aišku, tam, kas ką tik bandė rėkti, jau paskutinioji...

Gyvenime jis daug klajojo, turėjo abejonių bei svajonių, tikslų, jų siekė, bet po to nustojo, nes per aukštai iškėlė jį „draugai“ ir jis galų gale pasidavė tam norui, kad ranka pasiekti viską gali, jei tik pro šalį proga eis, pakiš bloknotą ir laimė neapleis...

Kas liks? Kančia ar troškulys? Kas nugalės vidinėj jo kovoj? Drąsa, valia ar baimė? Kas išvaduos tą sielą, kuri netyčiom paklydo kvailystės dykumoj. Kuri išleido gėrį ir jis beveik negrįžta. (jei grįžta tai mažiau ir daug rečiau nei dykumoj lietus)

Koks apgailėtinas ir žlugęs. Užtektų vieno žodžio – dužęs. Išsižadėjo to, ką vertinti turėjo. Paikybė jam susuko protą, sudomino šlovė, velnių padovanota. Aky spindėjo auksas, ne artimųjų šypsenos, o rankos glaudė pinigus, bet ne kitų rankas. Jis rėkė, pyko, gėrė. Jis mušės, o kiti kentėjo. Reikėjo, kad kas nors atpirktų, nesėkmės nuo jo nuspirtų. Pamiršo laimės prasmę. Jis nesuprato, kas yra vienatvė. Paskendo liūne alkoholio, prarado norą būt kitokiu. Vaidino vieną iš geriausių, bet va dabar jisai – kvailiausias. Gyvenimo tiesų nežino, savo nuoduos jis save paty paskandino. Taip nieko doro neišmoko, tik kaltinti kitus ir imt raudoti, jei kas kitaip negu jis troško. Ir už save nepakovos jis, juk kažkada ryšių turėjo – tie padėjo, kuo galėjo. Deja be gailesčio net gi ryšiai apleido kvailį šį visai. Nesavarankiškas ir liurbis, nereikalingas niekam, todėl pamirštas. Dabar jo siela miršta. Kaltas pats. Išsižadėjo gyvenimo, kurį turėjo, nors paprasto, tačiau švaraus, saugaus ir laimės bei trupučio liūdesio pilno. Bet net prisiminimų apie tai jam nebeliko.

Jis juk kova pasiekti viską galėjo, jis juk tikėjo, nuoširdžiai tikėjo, jis vylėsi, jis kažkada mylėjo, kol vieną dieną į ne tą pasaulį įkėlė koją ir prasmego, bet jam labai patiko ten, jis nenorėjo grįžti, metė kovą, kai viskas lyg ant padėkliuko, kam varginti save? Dėl to lengvai prarado viską, ir nė suprasti nesuprato (o gal ir nesistengė), kodėl dabar jam taip sunku. „kodėl nebeturiu draugų? Kodėl tiek priešų aplink mane sukas, lyg vanagai, kodėl vis taikosi į mano lobį, lyg pamišę, ar patys jie negali rasti kito būdo užsidirbti?“

Aplink vien bėdos, rūpesčiai visokie, nė lašo laimės, nebėra ir meilės. Gyvenimas persunktas jo melu, kad „viską sau nupirkt galiu“. Gyvenimas nerūpestingas, bet ir nemielas šito kvailio širdžiai. Gyvenimas, kur jis tik vienas iš kelių šimtų, o gal net tūkstančių tokių pačių – kvailių, nesusipratėlių, nemokšų, įpratusių, kad kiti pagal jų dūdelę šoktų.

Ir kai netyčia nusirito, į neviltį ir į skolas įkrito, tada jau susimąstė truputuką, kad kažko, jam iki laimės trūko. Bet smegenys nekonstatuoja fakto – kad jam gyventi čia neapsimoka. pasauly pilna ir daugėja, tokių, kurie visai neklausinėja. Tik vykdo, laukia ir nurodinėja.

Ir štai akimirka jo paskutinė, atodūsis ir vos vos daužosi širdis krūtinėj, ji ilgisi, bet jis nežino ko, ji tikisi, o jis nori namo, į minkštą šiltą lovą, kur pinigėliai po paklode... ir paskutinis įkvėpimas, jo lūpos ryžosi prabilti, bet deja, kvailys jau springsta savo žodžiais, o prote, kur gi Tu prapuolei. Tik gaila, kad šis liurbis dar nepaskutinis. Beliko tik sulaukt, kada kitus tokius ištiks štai šis likimas...

2009m. Gruodžio 6d. 00:16

CoD-Sun / Tabula rasa  2011 m. sausio 21 d.  CoD-Sun / A mare's nest  2011 m. sausio 11 d.  CoD-Sun / O Jeigu.?  2010 m. spalio 18 d.