Egzistavimo ir mirties sandūra

NaktineSiela

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2007m. Sausio 24d. 14:00

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Ryški, akinanti šviesa, triuškinantis smūgis, nepakeliamas skausmas ir visiška tyla, tamsa, ramybė... Šis jausmas buvo dieviškas, nesinorėjo palikti šios ramybės būsenos. Ji būtų galėjusi taip gyventi visą gyvenimą, tik su savimi, savo mintimis, savo jausmais, skausmais, nusivylimais, nesėkmėm, ir tyluma, ramybe, skrodžiančią jos sužeistą sielą ir gydančią ilgai skaudančias, vis atsiveriančias, nenustojančias plūsti krauju žaizdas... Tačiau staiga ją apakino nežemiška šviesa išnirusi iš niekur, panaikinusi ramybę, ir žmogaus siluetas, kuris artinosi bauginančiai greitai...Tačiau ji nejautė baimes, jos nuomone, vyras spinduliavo šilumą ir nekėlė jokios grėsmės...Jis priėjo prie jos, padavė švelnumu alsuojančią ranką ir tarė: „ Eikš su manim turiu tau kai ką parodyti...“. Ji pakilo be jokio sunkumo, jautėsi lyg įgijusi dieviškus sparnus ir sklandytų po šią tuščią erdvę... Jie taip staigiai pradingo ir atsirado kitoje vietoje, kad ji net nespėjo užmerkti savo akių, padengtų sunkiomis, tankiomis blakstienomis, ir vėl jas atmerkti šiam negailestingam pasauliui... Jie atsidūrė dar nuostabesnėje vietoje, kur žybčiojo mažyčiai taškučiai – žvaigždės, aplink tvyrojo ramybė, o apačioje jų tyliai plūduriavo žemė, kurioje virė naktinis gyvenimas. Kažkur toli švietė didelis ugnimi alsuojantis kamuolys, kuris kiekvieną ryta siųsdavo savo šiltus spindinčius spindulius į jos langą, kurie švelniai glostydavo jos glotnų veidą, išvargintą skausmo raukšlių. Paslaptingasis vyriškis uždavė triuškinantį klausimą: „ Ar norėtum ten grįžti?“. Ji neteko žado... Nejaugi ji neguli dabar savo šiltoj lovoj ir nesapnuoja šio nuostabaus sapno?!?... Bet ar tikrai ji nori pabusti ir gyventi šį žudantį gyvenimą? Nejau ji norėtų palikti šį nuostabų sapną?... Juk žemėje jos nieks nelaukia , bent nieko malonaus...Tenai ji jau seniai nejautė nei šilumos, nei švelnumo, nei meilės... Meilės... Jai taip jos trūko...
-Matau, kad tave kankina sunkūs klausimai?-raminamai tarė nepažįstamasis...- Tačiau žemėje yra daug žmonių, kurie tavęs laukia, jaudinasi, rūpinasi bei myli tave, nors ir nerodo tau to dažnai. Bet prisimink visas geras akimirkas, kurias tu ten patyrei... Nejau nenori jų patirti ir daugiau?... Tai tavo pasirinkimas... Užduodu tau sunkiausią gyvenimo klausimą: Gyventi ar mirti? Turi kelias minutes tai apsvarstyti...
Tai svarbiausias sprendimas jos gyvenime ir ji turi apsispręsti per kelias akimirkas?!?! Juk tai absurdas!!! Ji pabandė atsiminti visas geras ir blogas akimirkas, patirtas per jos trumpą gyvenimą. Taip, buvo ir skausmingų atsitikimų, tačiau visi kiti privertė jos sustingusias lūpas suvirpėti ir jose po ilgo laiko šmėkštelėjo šypsnys... Ji apsisprendė ir tikėjosi, kad tai teisingas sprendimas... Juk gyvenimas tik vienas ir reikia jį branginti bei pažinti iš visų pusių... Į jos širdį sugrįžo džiaugsmas, meilė šiluma, laimė... Visa tai ištirpdė ledą taip ilgai tūnojusį joje...

2007m. Sausio 24d. 14:00

NaktineSiela / Raudonoj jūroj...  2007 m. kovo 8 d.  NaktineSiela / Aš tikiu  2007 m. sausio 24 d.  NaktineSiela / Melodijos žaismas  2007 m. sausio 24 d.