Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2010m. Sausio 5d. 12:19
|
|
Vienišas Panas sėdi po medžiu,
Ir Apolono veidas atsispindi vandeny.
Velnias nelaimingas, guodžiasi vynu,
Virš rūko kylantis Olimpas skęsta liūdesy.
Paniekinta Žemė jiems primena namus,
Lyg švyturys nakty, kviečiantis laivus.
O žmonės kelia žvilgsnį aukštyn į žvaigždes,
Kur sielos amžiną laimę tarp dievų suras.
Gęstančios žvaigždės tyliai verkia,
Žemei tamsuma ledinė širdin smeigia.
Bet žalias kelias nebe toks baugus,
Kai rytas girdi gaudžiančius varpus.
|
 2010m. Sausio 5d. 12:19
|
 2010 m. vasario 16 d.
 2010 m. sausio 5 d.
 2010 m. sausio 5 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2010 m. sausio 30 d. 21:06:06
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.