Iki.

Irrma

---

Tipas: Miniatiūra Publikavimo data: 2013m. Rugsėjo 13d. 23:05

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Atsakyk man
Ką vakar veikei. Kur Tavo mintys nukeliavo, kaip jos grįžo, kodėl ir kam. Kas. Kas pas Tave galvoje pešasi, kai
tūkstančiai žibintų plieskia tau į akis. Kas nutiko? Kur tu? Kur dingai?
Kam?
Kam Tavo lūpos sako 'ne', o širdis sako 'taip'?
Pamiršai
tirpstančias snaiges, savo svajones, ryškius geltonus žibintus ir tą naivų šypsnį,
kažkada turėjusį visą Tavo pasaulį,
o dabar...
vos kertelę atmintyje. Kai sulipdei savo krištolinę širdį...
ir atidavei ją tam nepakartojamam prašalaičiui.
Atsakyk man
kas Tu toks? Kas, kam? Kam ją paėmei, kur ją neši.. Trapią, tyrą, ar nesuduš vėl...
Ar nepabėgsi su šuke, įsikibęs.
Kaip nagus į venas suleidus, pirštus į krištolą sidabrinį, į pajuodusias akis, lyg veidrodį, žvelgiančias giliau už savo esybę.
Ir visu savimi... ar jauti? Ar keliesi naktį pažiūrėti žvaigždžių? Juk tai vienintelis dalykas, ką matome kartu...
Kam, sakai? Kam to reikia... ir aš nežinau.
Nežinau, bet laukiu. Tikiuosi.
Ir tas geras jausmas, kai pamiršti
visas ištirpusias svajones,
visus sunkius sidabrinius lašus ant veido.
Tas bemieges naktis, kai,
atrodo,
nebesurinksi savo krištolinių šukių atgal
į vieną
širdį.
Atsakyk man,
kodėl
kaskart užsimerkus
viskas pakvimpa citrinomis ir gera kava.

2013m. Rugsėjo 13d. 23:05