Tipas: Proza
Publikavimo data: 2012m. Balandžio 14d. 23:34
|
|
- Įsivaizduok: tu vienas... tyloje... užsimerki ir ištirpsti... amžiams... be pėdsako...lyg tavęs niekada nebūtų buvę..., - ji kalbėjo lėtai, darydama ilgokas pauzes po kiekvieno ištarto žodžio ir atrodė, kad ji tiesiog pasakoja man tai, ką dabar, šiuo metu, mato ir jaučia. Bet taip nebuvo...
- Tu manai, kad pažįsti save? - ji tęsė toliau - Kaip tu gali pažinti save nepažindamas vienatvės, tylos ir ramybės?.. Nepažindamas to jausmo, kai viskas susilieja - tu... gamta aplink tave... oras, kuriuo kvėpuoji... Nepažindamas akimirkų, kuriomis negalvoji apie nieką ir tavo smegenyse nėra nė vienos minties... akimirkų, kuriomis esi visiškai tuščias ir kartu pilnas... Sakyti, kad pažįsti save nepažinodamas viso to... tai tas pats kaip sakyti, kad pažįsti žmogų, su kuriuo niekada nesi kalbėjęs... tai tas pats kaip sakyti, kad myli ir žaviesi blogiu, nors niekas niekada nėra tavęs sužeidęs... Tai...
- Absurdas?- pabandžiau pabaigti jos mintį.
- Ne. Tai - aklumas. Tu susikuri sienas... statai jas visur aplinkui save... Sulig kiekvienu tavo žingsniu jos vis platėja, ilgėja, didėja... O tu tolsti... tolsti nuo tiesos... Baisiausia tai, kad to nepripažįsti... Tu kuri fiktyvų savo pasaulį tarp visų tų sienų, įsivaizduodamas, kad už jų nieko nėra... Tai vyksta tol, kol galiausiai visiškai apanki... O tada Ji ateina... tu supranti, kad viską darei blogai... supranti, kad melavai sau... kad savo absurdišką apgaulę aklai laikei tiesa... tu supranti, kad atsakymas visą laiką buvo čia pat, bet tu nematei jo, nes nenorėjai matyti... netikėjai, kad tai ir yra tai, ko visą laiką ieškojai... Bet tada būna per vėlu... Tu išnyksti... be galimybės sugrįžti... Ar taip gyventi verta?
- Ne, bet turbūt kartais kitaip neįmanoma... O ar tu pati save pažįsti?
- Niekas savęs nepažįsta... niekas šiame pasaulyje nieko nepažįsta... Ką apskritai reiškia pažinti save?.. Tai reiškia žinoti kiekvieną smulkmeną... žinoti, kokia mintis ateis į galvą dar prieš jai pasiekiant tavo sąmonę... žinoti savo reakciją kiekvienoje situacijoje ir net mažiausius reakcijos skirtumus situacijai bent minimaliai pasikeitus... Bet visa tai nereiškia, kad nereikia bandyti savęs pažinti... Tam skirtas visas gyvenimas... Ir viskas, kas nesusiję su fiziniu žmogaus būviu, yra įmanoma... bet tik tie, kurie tiki ir kovoja, gali suprasti... nieko nėra stipresnio ir gilesnio už žmogaus dvasią...
 2012m. Balandžio 14d. 23:34
|
 2013 m. balandžio 13 d.
 2012 m. rugpjūčio 26 d.
 2012 m. liepos 14 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2012 m. balandžio 15 d. 15:52:30
Ko gero, bet vis tiek nekantriai laukiu, kada gyvensiu Vilniuje. Mane labiau įkvepia miestas, pastatai, urbanistiniai peizažai negu gamta
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 15:49:34
Tai va iš kur tas tavo nesibaigiantis įkvėpimas
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. balandžio 15 d. 15:44:57
Gerai
Man tinka ;)
Alytuje irgi taip pat. Per mažas didmiestis, kad sugebėtum pajusti tą visą tempą, oro taršą ir panašiai. Tai žalias miestas, visur pilna parkų, miškelių, suoliukų ir pėščiųjų takų žmonėms, norintiems pasivaikščioti ar pavažinėti dviračiais :)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 15:06:46
Neverk čia man :). Jei nori, galėsiu kelt čia ir siųst ištraukas periodiškai ;).
Aha. Ten geriausia aplinka. Daugybė miškų, gryno oro ir ramybės. Atsisėdi miškely ant suoliuko ir rašai... Nuostabus dalykas :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. balandžio 15 d. 15:02:41
Druskininkuose? Įkvepiantis miestas
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 15:00:19
Bus tada, kai baigsis visi egzaminai ir konkursai, turėsiu daug laisvo laiko, išvažiuosiu į Druskininkus ir ten rašysiu :). Manau, bus baigta tik vasaros vidury :).
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. balandžio 15 d. 14:58:02
Yra dar alternatyva - užsispyrusiai ieškoti ir surasti sau pateisinimą visuose savo gyvenimo situacijose. Būti neklystančiu, būti dievu.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2012 m. balandžio 15 d. 14:55:01
Kada bus visa knyga? Nekantriai laukiu :)
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. balandžio 15 d. 14:51:16
Va, pagaliau supratai, ką aš jaučiu skaitydamas tavo sąmonės srautus :). Ačiū
.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. balandžio 15 d. 14:49:01
Nuo pirmo iki paskutinio žodžio prikaustytas dėmesys... (minėjau, kaip sunku mano dėmesį taip išlaikyti).
Labai tikslingai pavartoti daugtaškiai. O pati idėja - lyg kažkas būtų įsibrovęs į mano galvą ir parašęs tas mintis ant lapo, o kaip sunku suvokti, jog vis dėlto tai net ne savo parašyti žodžiai.
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara