Ji užsimerkia ir eina... Sustoja, apsidairo - Ji kelio viduryje... Tada suklusta... Tai automobolis... Ji nenori trauktis... Nori vienu akimirksniu viską užbaigti... Ji žino, jog mašina nespės sustoti, tačiau visvien nesitraukia... Pasigirsta garso signalas... Ji prisimena laiką praleistą su Juo... Viltis... Noras gyventi... Ji vėl nori gyventi! Bet... Bet jau pervėlu... Po smarkaus smūgio Ji skrieja oru... Mergina atsibunda palatoje... Aplink tuščia... Nėra nė vieno žmogaus... Nėra Jo... Satiga, Ji pajunta beprotišką norą Jį pamatyti... Apsidairo. Pamato mobilųjį telefoną... Surenka gerai žinomus skaičius... Pasigirsta Jo balsas... Mergina maldauja, kad Jis atvyktų... Po kelioliokos minučių koridoriuje išgirsta Jo balsą. Jis atvyko! Gydytojas sumišusiam vaikinui viską papasakoja. Jis įsiveržia į merginos palatą... Apkabina... Jo skruostais rieda karčios ir didelės ašaros. Merginą apima begalinė laimė jausti Jį šalia, galėti apkabinti. Ji jaučiasi be galo laiminga. Tikia laiminga, kokia dar niekada nebuvo... Vaikinas nerišliais sakiniais murma, tačiau Jie supranta vienas kitą. Išbarstyti žodžių deriniai reiškia vieną - Jo atsiprašymą. Vaikinas maldauja, kad Ji atleistų, jog Jis buvo tikras kvailys palikdamas Ją, ir prašo, kad Ji nepaliktų Jo vieno, šiame pasaulyje. Mergina net nedvejodama atleidžia, apkabina Jį ir pabučiuoja be galo karštai, bet... Bet paskutinį sykį... Vos išsiskyrus lūpoms, mergina užsimerkia ir daugiau nebeatsimerkia... Ji mirė... Vaikinas bando žadinti Ją, bet tai neduoda jokių vaisių... Jis ima šaukti ir pykti ant savęs, bet neilgai... Netrukus, po ištarto ,,Myliu" Jis taip pat krinta ant žemės. Atskubėję gydytojai neužčiuopia nė vieno jaunuolio pulso...
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.
2010 m. liepos 5 d. 11:16:46
labai grazu
2010 m. liepos 4 d. 22:02:56
____________________
Tas kas gyvenime tavęs nenužudo- padaro tave stipresniu.