
Jis išsikraustė iš proto
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Birželio 9d. 18:56
|
|
Buvo jau po vidurnakčio, rudens vidurys. Juodaplaukė šviesiaodė Helena sėdėjo prie židinio su savo vyru Džeku – aukštu, stipriu ir labai nenuspėjamu charakteriu - vyriškiu. Tačiau staiga, be jokios priežasties jis ėmė ją už atlapų ir pradėjo tąsyti. Sumišusi Helena labai išsigando ir pagalvojo, kad Džeką ištiko priepuolis:
Dieve, Džekai, kas tau?
Tylėk bjaurybe, aš tavęs nekenčiu. Tu mirsi nuo mano rankų!
Helena, tąsoma Džeko rankų, pagriebė stalinę lempą ir trenkė ją per Džeko galvą. Apsvaigęs jis pasitraukė į šalį. Helena, turėdama puikią progą išbėgti iš namų, to nepadarė. Ji lipo laiptais į viršutinį aukštą ir atsigręžusi pamatė, kaip Džekas kerpa telefono laidus. Jis į ją atsisuko ir suriko:
- MIRK! MIRK!
Baimė sukaustė Heleną. Ji nebesuprato nieko, nebent tik tai, kad Džekas IŠSIKRAUSTĖ IŠ PROTO. Ji prarado savitvardą, nes žinojo, kad GYVA iš čia neišeis. Džeko rankoje buvo DIDELIS peilis. Kad įsivaizduotumėte, tai buvo kinietiškas peilis – tokiu paprastai pjausto mėsą su kaulu (kaip tik pjauti Heleną;- pagalvojo Džekas). Jis lipo laiptais į ketvirtąjį – paskutinį – aukštą. Tris pirmuosius jis jau patikrino. Ten Helenos nebuvo ir Džekas žinojo, kad ji bus ketvirtajame aukšte, savo vonioje. Helena tuo tarpu pat kraustėsi iš proto, nes žinojo, kad Džekas ją RAS.
Kis kis kis. Kur mano katytė? – eidamas link vonios kvietė Heleną Džekas.
Durys prasivėrė, tačiau už jų Helenos nebuvo. Tik staiga Džekas pajuto smūgį į galvą. Deja, jis buvo per silpnas ir jis neprarado sąmonės. Ranka palietė užgautą galvą ir pajuto, kad ji kraujuoja.
Tai kraujas…Ak tu bjaurybe, išgama prakeikta, dabar tu atsiimsi…- Helena bandė bėgti, tačiau Džekas pamiršo skausmą ir sulaikė Heleną.
Paleisk mane, tu išprotėjai, kas tau pasidarė! – tepasakė ji ir Džekas griebė savo kruvinomis rankomis ją už gerklės:
- Mirk! Mirk! Tu to nusipelnei, nes esi bjauri KALĖ…- tačiau kaip tik tuo metu jis pajuto ką darąs: jis SMAUGIA savo gyvenimo meilę. Džekas atleido rankas ir apkabino Heleną. Bet ji jau nebekvėpavo. Jis ją nužudė. O žudyti juk NEGALIMA, ir jis turės už tai atsiimti. Numetęs lavoną Džekas pagriebė nuo žemės peilį ir pradėjo badyti Helenos kūną.- Aš nesėsiu į kalėjimą, nes tavo kūno nieks nepažins!- jis ją badė badė kol pavargęs atsitiesė šalia išdarkyto kūno.- Gyvenimas toks negailestingas – čia gyveni, o čia jau guli negyvas su sukruvintu SNUKIU.- Tai pasakęs Džekas užmerkė akis ir užsnūdo.
Nebesuprasdamas, kiek laiko jis čia guli, Džekas atsikėlė nuo žemės, pasirąžė. Buvo jau išaušę. (Metas pusryčiams,- pagalvojo). Daug dėmesio nekreipdamas į gulintį lavoną, Džekas išėjo iš vonios. Tiesą pasakius jis lavono beveik ir nepastebėjo, nes buvo spėjęs pamiršti apie jį, tačiau lavonas pats priminė, kad jis čia guli. Džekas spjovė ant jo ir nuėjo nusiprausti po dušu. Persirengęs nusijuokė ir lipdamas laiptais žemyn suriko visu balsu:
Aš ja atsikračiau. Aš ją nužudžiau, o dabar einu tai atšvęsti! NEPAGAUTAS – NE VAGIS!
Nulipęs laiptais žemyn atidarė duris ir išbėgo į lauką, kaip kad maži vaikai lekia į lauką palakstyti. Jis ėjo Portlendo gatvėmis laimingas ir pasišokinėdamas, ir tuo labai traukė praeivių dėmesį. Pagaliau jis priėjo savo mėgiamiausią barą – “Laukinė žvaigždė“. Tai buvo prastas baras su prasta publika ir reputacija. Bet Džekui šis baras patiko, nes jame nereikėdavo visiems išsipasakoti, kaip jautiesi, niekas nieko neapkalbinėdavo. Ir šį kartą “Laukinėje žvaigždėje“ niekas neatkreipė dėmesio į Džeką. Ir tai jam labai patiko.
- Didelį alaus! – priėjusiam barmenui užsakymą davė ŽUDIKAS. Tačiau, kad jis žudikas - niekam nerūpėjo – bent pusė visų lankytojų buvo bent kartą teisti, dalis jų būtent už žmogžudystę. Džekui patiko ne tik tai, bet ir tai, kad šiuo atveju niekas Jo neįtars ir jis nesėdės kalėjime.
 2004m. Birželio 9d. 18:56
|
 2006 m. vasario 3 d.
 2004 m. spalio 2 d.
 2004 m. spalio 2 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.