Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Liepos 31d. 20:10
|
|
Gyvenu kaip žmogus, kuris saulės nemato;
Gyvenu aš tamsoj ir vienatvėj...
Gyvenu kaip žmogus, kuris nejaučia kvapo
Gyvenimo, dvelkiančio gatvėj...
Kas aš esu, mano Dieve?
Ką aš darau šiam pasauly?
Ar plėšdamas nuo savęs žievę
Nebandau aš tik laiko apgauti?
Laiko, kuris nesupranta, ką reiškia sustoti;
Laiko, kuris nepailsdamas turtina praeitį mano;
Laiko, mane vežančio į paskutinę stotį
Ir savo sielos, kuri atsakymų ligi šiol nesurado...
Gal esu aš tik vergas, narve uždarytas?
Narve, kurį pats susikūriau, kad būčiau saugus...
O gal aš tik sapnas, nė kart nematytas,
Kurio niekad nebuvo ir niekad nebus...
 2011m. Liepos 31d. 20:10
|
 2013 m. balandžio 13 d.
 2012 m. rugpjūčio 26 d.
 2012 m. liepos 14 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2012 m. gruodžio 25 d. 19:35:04
Tie žodžiai tiesiog perskrodžia širdį...Skaitau kokį penktą kartą
2012 m. gruodžio 25 d. 19:28:31
Ačiū
.
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. gruodžio 25 d. 19:27:27
Wow :) Labai gilu, tai taip jausmingai gilu...
2011 m. liepos 31 d. 22:00:17
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara