Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2008m. Kovo 3d. 17:41
|
|
Išsiilgę šviesos rudeniniai lapai
Niūniuoja seną,liūdną raudą.
Stovėdamas kryžkelėj negirdi,nematai
Kaip nulinksta žiedai išsekę.
Tik paimi vėl savo kryžių
Ir eini į gyvenimo audrą.
Daugiau aš čia negrįšiu.
Čia,kur kas dieną lietūs verkia.
Aš-keleivis,
Einu per gyvenimą išvargęs.
Aš-likimo kareivis,
Laikau šautuvą širdy paslėpęs.
Mano prakaito ir liūdesio tvaikas
Pasklinda po vargo laukus.
Mano kryžius nėra žaislas,
O tik priminimas,koks gyvenimas sunkus.
Žengiu per aukščiausius kalnus sulinkęs.
Nepailsėjęs vis einu,einu...
Ir tik į gyvenimo Olimpą įkopęs
Galėsiu pamatyt kaip buvo čia gražu.
Bet dabar tempiu prakeiktą kryžių,
Kaip senas kuinas be atvangos.
Daugiau jau čia negrįšiu,
Nes tik pirmyn žengiu aš visados.
|
 2008m. Kovo 3d. 17:41
|
 2010 m. sausio 9 d.
 2009 m. lapkričio 26 d.
 2008 m. lapkričio 28 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2008 m. kovo 9 d. 17:54:31
____________________
http://www.last.fm/user/Praurime Kartais sustojimas nereiškia, kad pasiduodi ir nuleidi rankas. Sustoti kartais tereiškia atsikvėpti nuo besaikio skubėjimo į begalybę.
2008 m. kovo 9 d. 12:54:37
____________________
Man labiausiai patinka mokslinė teorija, kad Saturno žiedą sudaro oro linijų pamesti keleivių lagaminai.
2008 m. kovo 8 d. 00:21:31
Pasklinda po vargo laukus.
Mano kryžius nėra žaislas,
O tik priminimas,koks gyvenimas sunkus."
sitas ypac. ir dar pries tai vienas.
Amm... Nors siaip jis visas toks savotiskas. patiko. ;>
____________________
Yes, I’m a Disney princess, thanks for asking.