Kodėl nepasakei, ką myli?

Nuwytusi_roze

---

Tipas: Istorijos Publikavimo data: 2007m. Rugpjūčio 25d. 20:11

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Šaltos rankos apglėbia jos bejėgį kūną.... Tai kažkas ko ji laukė, kažkas ko troško.... Kai ji matė jo akis, drebulys bėgiodavo jos gležnu kūnu, kai jo lūpos lietė jos nuo begalinio šalčio pašiurpusias lupas, viskas aplinkui tarsi atgydavo.... Imdavo šviesti vasaros saulė, nors tuo metu buvo žiema... Jos glėbys ją saugojo nuo skausmo, šalčio ir kitu piktumo. Kiekvieną rytą ji pabusdavo su mintim apie jį.. Ją nuolat lydėdavo jo vardas, ant blyškių skelbimų, dainų žodžiuose, kurių klausydavosi kiekvieną dieną... Kai žinodavo kad jį pamatys jai imdavo spurdėti ta maža širdelė svajojusi apie mielą,apie mažyčius drugelius kurie kuteno jos siela kai mintys sukdavosi apie jį... Ji vaikščiodavo mokyklos koridoriais vis žvalgydamasi..Ji tikėdavosi išvysti jo veidą kažkur tarp mokinių. Ji tikėdavosi mokykloje jį sutikus pajusti jo prisilietimą, jos glėbį,kai jis ją apkabindavo.... Ji norėjo mylėti. Ji nebenorėjo bėgti.... Ji norėjo sustabdyti laiką,kad galėtų būti su juo amžinai, ji norėjo išgirsti tris žodžius dėl kurių ji jaustųsi pati laimingiausia.... Jai sakė kad jis ją myli.... Jai sakė kad ji jam rūpi.... Jai sakė kad jis jai pasakys kad ją myli bet kurią ateinančią dieną. Ji tuo tikėjo.... Ji jam atidavė širdį. Ji jam atidavė svajones, ir visą viltį kurią nešiojo širdyje... Ir štai viena akimirka, viena klaida.... Vienas niekingas žmogus sugriovęs viską ką ji manė, jog tūrėjo. Ta diena buvo vėjuota, mokykloje ją kamavo baimė. Pirmą kartą po šitiek laiko ja smarkiai sukaustė šaltis.... Per vieną akimirka svajonės pasikeitė. Vakare, danguje ryškiai švietė žvaigždės... Žinutė. Jis..... Klausimas kodėl... Atsakymas.. Nauja žinutė... Kaip taip galėjai?.. Atsakymas : nežinau. Žodžiai kad viskas pasikeitė, kad viskas baigta, sugriovė tiksliau suplėšė vilties skraistę.... Ašaros... Tokios sūrios, tokios pilnos skausmo.... Naktinį dangų papildė smarkūs lietaus lašai... Taip nemaloniai barbeno į lango stiklą.... Tokia šalta, bemiegė naktis.... Klausimas: kas dabar?.... Jis pažaidė.... Patikėjo kažkuo ir nesakęs kuo, pradangino viską kas buvo gražu.... Naktis pilną ašarų... Ir dar viena... Ir dar.... Jų tiek daug.... Vėl mokykla.... Jos veidas išbalęs, kojos nenoromis juda pilkais koridoriais... Jis... Ji tikėjosi kad tai buvo tik šlykštus sapnas, ji kėlė rankas kad vėl pajustu jo glėbį... Ji norėjo tikėti kad tai tik košmaras kuris baigėsi... Jo piktas žvilgsnis... Jis nuėjo... Ji liko stovėti nunarinus rankas.... Akys prisipildė ašaromis.... Praėjo tiek valandų... Tiek naktų.... Tiek dvejonių.... Tiek liūdesio... Tiek minčių... Apie jį... Sapnai, trumpi ir visi vienodi.... Jo lūpos ir dūris.... Ir kasnakt tas pats.... Ausinuke kasdieną skamba vis ta pati daina.... Ji jam primena jį.... Kiekvienas žodis... Tai jo siųsta daina, lydinti ją net ir sapne.... Dabar ji sėdi ir žiūri į apsiniaukusį dangų.... O mintyse tik viena mintis.... Kodėl ji jam nepasakė ,,Aš tave myliu“... Dvejonės ir klausimas, o gal jai ji būtų pasakius tai ,dabar viskas būtų buvę kitaip... Gal ji vis dar justų jo rankas... Jo karštas lūpas... Gal dabar ji tebetūrėtų jo žvilgsnį.... Jis pasiėmė jos svajones ir paliko ją mažame ankštame pasaulyje tarp pilkų sienų vieną.... Be vilties kad širdis vėl ims plakti.

2007m. Rugpjūčio 25d. 20:11

Nuwytusi_roze / Atrodo, kai žiūri į dangų matai žvaigždes...  2007 m. rugpjūčio 25 d.  Nuwytusi_roze / Prie trijų kapų  2007 m. rugpjūčio 25 d.  Nuwytusi_roze / Pailsėk  2007 m. rugpjūčio 25 d.