Kokiu tikslu tobulejama?

Silentist

---

Tipas: Kita Publikavimo data: 2025m. Rugsėjo 15d. 06:13

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

(Zanras: Filosofija)

Regis kūrimo ir gyvenimo prasmės suvokimas turėtų mums atnešti šiokį tokį laimės jausmą. O laimės jausmas atkeliauja pas mus daugiau per požiūrio į dalykus pakeitimą, mąstymo pakeitimą. Tiek pat šansų kad jis atkeliaus iš ramybės ir tylos, kiek ir iš išorinių teigiamų poveikių: smagių nutikimų, siurprizų ar laimingo atsitiktinumo.

Ir galiausiai juk visa laimė, kurią tu pats patiri arba suteiki kitiems – tai tik praeinantis malonumas. Viskas dingsta: niekas iš tikrųjų pabaigoje nėra svarbu. Pažvelgęs į dalykus iš kitos pusės pamatai, kad galų gale niekas nėra svarbu. Nustoji taipogi ir kovot: su savimi, su kitais, su aplinka.

Žmonės užsiima kūrybine veikla ir kiekviena karta, kas šimtą metų, sukuria kažkokį savos kartos įvaizdį. Be to, sklando gandai, kad kūrybiniame procese dalyvauja dar kažkokia mistinė jėga, kuri taipogi skatina žmones kurti, daryti kažką iš nieko, kai nejučia gimsta idėjos.

"Mes nesame žmogiškos būtybės dvasinės reikšmės kelionėj, mes esame dvasinės būtybės, keliaujančios žmonių pavidalais", radau citatą kažkada. Savo kūryba žmogus parodo, išreiškia savo sielos spalvą, atveria sielą, paprastais žodžiais kalbant. Viskas juk, kas tik nutinka mums gyvenime, tai nėra chaosas ir neturintys prasmės reiškiniai, įvykiai. Bent jau aš taip manau. Kažkokia prasmė juk yra, kodėl mes, dvasinės būtybės, esame pastatytos čia, ant žmonių planetos takų ir takelių. Australų aborigenų senovinė išmintis: "Mes, lankytojai, šio laiko, šios vietos. Mes tik praeiname pro čia. Mūsų paskirtis čia - ištyrinėti, pasimokinti, paūgėti, mylėti, branginti. O paskui gi mes grįžtame namo."
Jeigu visgi tai yra tiesa, kad mes šioje planetoje užtrunkame tam, kad išmoktumėm, pasiruoštumėm kažkam, kas toliau už šių gyvenimo bei realybės ribų, tai mokymasis turbūt nėra vien sužinojimas tiesos ir viskas tuo baigta! Dar yra mūsų kūryba. Tiek menine, tiek plačiąja prasme. Žodžiai gali mums kažkokį bendrą supratimą tik duoti, praktiniai išbandymai - o tai jau visai kas kita! Klaidos ir nesėkmės, nesėkmės ir klaidos, visa tai tik būtinos detalės - visi tie akmenėliai iš kurių pastatoma pilis. Kiekvienas mūsų gyvenimo vingis, kiekvienas posūkis, kai renkamės kryptį, suteikia pavidalus mūsų gyvenimams. Ir vis gi, per daug jau dažnai, tie pasirinkimai ir posūkiai yra neteisingi (pavyzdžiui, taip atsitinka man). Taip per savo gyvenimą išsiugdau bent šiokį tokį atjautos kitam jausmą. Mes visi darome klaidų. Jei tik visi tai suprastumėm, jei tik nesmerktumėm kitų taip dėl jų klaidų... Nėra, be to, toks baisus dalykas jausti kaltę, savigraužą ir nenusiraminti gyvenant. Ramu bus tada kai jau bus ramu, ir nieko negalėsi pakeisti. O kad kas mums iš anksto pasakytų: kas su mumis bus po to!?

2025m. Rugsėjo 15d. 06:13

Silentist / Apie kritika realiame gyvenime  2025 m. lapkričio 19 d.  Silentist / Senas laiskas apie save  2025 m. lapkričio 19 d.  Silentist / Naslaiciai namisedos kaliniai sunkiasvoriai somnambulai, etc.  2025 m. lapkričio 15 d.