Lietuviškas detektyvas

ruko_muzika

---

Tipas: Kita Publikavimo data: 2006m. Sausio 20d. 10:25

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Vieną vėlyvą vakarą seklys Alfonsas užėjo i savo geros pažįstamos Jadvygos butą, norėdamas su ja pasišnekėti. Tačiau ji ilgai neatidarė. Nusprendęs, kad moteris jau miega seklys nusprendė grįžti kita diena. Tačiau ir tada durys neatsivėrė. Nes jos saugojo šiurpią paslaptį. Mirties paslaptį. Siek tiek sunerimęs Alfonsas nuėjo paklausti moters kaimyno Juozo, ar nieko negirdėjo apie jos išvykimą, tačiau atidarė jo žmona Petronėlė. Ji pasakė, kad Jadvyga paskutini karta mačiusi penktadienį. Seklys sunerimo. Jis iš Petronėlės pasiskolino plaukų segtukus ir jais atrakino duris. Liepęs moteriškei laukti, jis įsliūkino vidun. Bet Petronėlė nebūtų Petronėlė, jei nesumanytų šiek tiek pasigrąžinti. Deja, bet artimiausias veidrodis buvo dingusios moteriškės bute, vonioje. Taigi nekreipdama dėmesio į seklio jai duotą perspėjimą Petronėlė ištaikiusi momentą, kai šis labai įnirtingai knisosi po Jadvygos šiukšliadėžę, nulėkė prie savo tikslo. Staiga į tyrimą pasinėręs vyriškis išgirdo klyksmą. Tai klykė smalsioji moteris, pamačiusi ant grindų negyvą žiurkę. Gerai, kad ne kas nors blogesnio, pamanė Alfonsas. Geriau apžiūrėjęs negyvą padarėlį, jis padarė išvadą, kad jis nusmeigtas su dantų krapštuku. Pakankamai keista. Tai ir buvo mirties paslaptis, kuria slėpė durys. Bet kaip? Kodėl? - iš karto iškilo klausimai. Kas galėjo taip pasielgti su Jadvygos augintine? Kur pati Jadvyga? Ir kas kaltas dėl visos šitos painalynės? Tuo metu koridoriuje pasigirdo žingsniai. Pro duris visa raudona įvirto moteriškė. Tai buvo ta pati Jadvyga, tik siek tiek raudonesne nei įprasta nosimi. Tik tada abu tyrinėtojai prisiminė, kad ši buvo minėjusi, kad prieš Kalėdas keliaus paslidinėti į Slovakiją. Tai patvirtino ir jos šnirpšėjimas nosimi pagal kvėpavimo dažnumą. Tačiau viena mįslė vis dėl to liko. Kas nutiko žiurkei? Seklys nusprendė nieko moteriškei nesakyti apie šią tragišką netekti. Jis įsidėjo negyvėlę i kišenę ir nusprendė ją geriau įštirsiąs namuose. Palikes moteriškes dalintis įspūdžiais jis tyliai pasišalino. Parėjęs namo pastebėjo, kad toje vietoje, kurioje įsmigęs dantų krapštukas nėra sukrešėjusio kraujo. Vadinasi tai buvo padaryta jau ją nužudžius. Ir koks žiaurus sutvėrimas galėjo taip pasielgti? Tai nedavė gyvūnų globos namu steigėjui ramybės. Tada jis pastebėjo, kad žiurkes kūnas kažkoks deformuotas. Šonuose įsirėžę batu pado rantai. Ir kaip jis iš karto to nesuprato! Juk vos įėjus i moters butą jis pajuto skersvėjį. Tai buvo neuždarytas langas! Gudriojo detektyvo galvoje iš karto gimei idėja, kaip viskas įvyko. Kažkoks žemaūgis žmogus, o žemaūgis todėl, kad pro aukos savininkes duris Alfonsas įeidavo tik baisiai susirietęs, nors ir nebuvo aukštaūgis įėjo i moters butą. Ten jis kažką tvarkė, nes nors Jadvygos nebūtą ir visa savaitgali, nėra nei dulkeles. Vadinasi tas žmogus vale jos būtą. Kadangi žiurkės kūne galima pastebėti ir bato kulniuko duobute, peršasi išvada, kad tai buvo moteris. Nuėjusi tvarkyti vonios, ji pamatė žiurke, ir, kaip ir Petronėlė, baisiai išsigando ir tikriausiai užmynė žvėreli. Tada, norėdama kuo greičiau nuslėpti, ką padarė, persmeigė auką dantų krapštuku, nes imti rankomis žudikei pasirodė per bjauru. Tačiau dėl kažkokios neaiškios priežasties staiga metė viską, ką pradėjusi ir kažkur išbėgo. Net neuždariusi vėdinimuisi palikto lango. Tada gudrusis detektyvas iš karto suprato, ką daryti. Jis apsake savo draugei, kas nutiko jos augintiniui, ir paklausė, ar kas nors tvarko jos namus. Pro ašaras ir šniurkščiojimą seklys sugebėjo suprasti, kad tai Kazimiera, ir kad jos mobiliojo telefono numerį jis galįs rasti Jadvygos užrašų knygelėje. Nieko nelaukęs Alfonsas paskambino žudikei, ir pamelavo, kad jam taip pat reiktu namu tvarkytojos. Moteris užkibo ant kabliuko, ir pažadėjo pas ji ateiti pirmadienio rytą. Lemtingai dienai išaušus, gyvūnų mylėtojo namuose suskambo durų skambutis. Atidaręs duris, jis prieš save pamatė 60 m. moterį, išsipusčiusia kaip šešiolikmetę. Jis šiai pasiūlė prisėsti, ir nieko nelaukdamas ėmė viską aiškintis. Vyriškiui išdėsčius savo įtarimus, Kazimiera buvo tokia šokiruota, kad viską iš karto prisipažino. Ji užėjusi pas savo darbdave valyti namų, kaip ir kiekvienos savaites šeštadienį. Tačiau įvykus jau minėtam atsitikimui su žiurke, staiga suskambo jos mobilusis telefonas. Tai skambino vyriškis, atsiliepęs į jos skelbimą pažinčių skyrelyje. Tada šioji apie nieką nebegalvodama nulėkė i pasimatymą su juo. Tačiau kodėl jinai negrįžo pabaigti savo purvino darbo, štai koks klausimas išlieka. Pasirodo, kad ji išvažiavo i savo mylimos tetules laidotuves. Taigi neaiškumu nebeliko. tada kartu su susikrimtusia Kazimiera jis nuėjo pas gedinčia Jadvyga ir viską išsiaiškino. Gailestinga Jadvygos širdis neleido atleisti savo senos pažįstamos, net jai ir padarius tokia kiaulyste. Taigi liepė jai atlyginti nuostolius ir leido dirbti toliau už minimalu atlyginimą.

2006m. Sausio 20d. 10:25

ruko_muzika / Apie pabaigą pasaulio  2009 m. kovo 16 d.  ruko_muzika / Sielų fabrikas  2006 m. vasario 8 d.  ruko_muzika / Skulptorius  2006 m. vasario 8 d.