…Aplink mane tyla bežadė laistė sutręšusias pušis. Taip, tyla, pagaliau tyla, o ne beprasmis vėjo staugimas. Nors... Pasiilgsiu tylaus sniego girgždesio po kojom, nuo ledo besiritančio smėlio dainos. O juk tiek nedaug tereikia – sulipdyti savo beveidį pasaulėlį iš tirpstančių speigo šukių... Kodėl nestoja laikrodis? Vis bėga ir bėga, lyg šuo pririštas už grandinės, stengiasi pavyti likimą. Rodyklės lyg alpinistės atsispiria nuo skaičių pakopų... Cha, kaip kvaila ir beprasmiška! Kodėl lyg vaizdajuostės, lyg kvailo filmo negaliu atsukti gyvenimo? Pratrinti, paversti gražiu, tauriu. Ir vėl šnekuosi su savimi. Gal todėl, kad niekas kitas negali manęs suprasti? Jie net nesistengia... Na ir teisingai! O kas gi aš? Tik purvinas draiskalas, iš seno nuoširdumu užteršto dienoraščio. Nuo pradžių? Pradžios nėra! Beribė visata, beribis žmogus, beribis gyvenimas! „Kvailė!“ – rėkia, bado pirštais, juokiasi, nepastebėdami savo pamišimo. Nesuvokdami to, kad patys susikuria pasaulį – beprasmį, laimingą, saugų... Jie slepiasi už nuoširdumo, padėkos, meilės. Veidmainiai! Veidmainiai! Veidmainiai! Kaukės... Visi mes su kaukėm. Vienos smerkiančiai šypsosi, neslėpdamos savo pagiežos, o kitos lyg zombių, bežadžių, beminčių lavonų. Niekada netikėjau, kad mirtis kvepia, bet... Iš kur tas pušų vainikų ir baltų lelijų dvelksmas? Jau arti, visai čia pat. Taip, pasiimk mane ir išsinešk į nebūtį, tik... Nepalik mano skausmo, pykčio ir įniršio. Prašau – skaudink mane – juk kentėti kilnu. Eime, o jie ateis prie kapo ir pasakę kelis bereikšmius žodžius užmirš.
Jie slepiasi už tūkstančio kaukių...
Žinai, aš irgi buvau sugretinus savo gyvenima su filmu, išmėtytais epizodais.
Ir iš ties, dažnaisuiai prisiminimuose progresuoja teigiami kadrai (jei nepasiduodi savidestrukcijai).
Nieko nepadarysi, be blogybių nebus įdomu, Nesbus veiksmo.
Dabar toks klausimas iškilo.
Kokio žanro filmui priskirtumet savo gyvenima?
____________________
Išeikit Didvyriai. Scena Jau Niaukiasi.
Man tai vienas dalykas su dabartiniais emoji, tai kad jie gerokai didesni nei tekstas ir kartais dėl to negražiai atrodo. Nors nauji atrodo per maži, bent iš mano ekrano žiūrint, todėl net nežinau, koks sprendimas būtų geriausias.
Šiaip, at the end of all this, man emoji nėra svarbus reikalas. Jei jų nebūtų, aš nelabai ir pasigesčiau. Galėčiau parašyti dvitaškį ir D didžiąją arba skliaustą ir to užtektų visiems suprasti šiais laikais
Ten kažkokių elaborate emoji, kur ten visokių profesijų žmogeliukai būna ir pan. komplikuotos nesąmonės nenaudoju. Vėliavėlių ir tų turbūt nėra tekę gyvenime panaudoti.
Nu aš emoji prisijaukinau ir kartais komentaruose vartoju, tiesa, aš naudoju dažniausiai visokius generic smile'us ar kažkokius simbolius (kaip būna visokios varnelės, up-arrow, šauktukai facebook'e arba discord'e).
2006 m. sausio 21 d. 11:45:47
2006 m. sausio 20 d. 15:41:37
Mexeny - juodoji komedija.
2006 m. sausio 19 d. 14:25:28
Žinai, aš irgi buvau sugretinus savo gyvenima su filmu, išmėtytais epizodais.
Ir iš ties, dažnaisuiai prisiminimuose progresuoja teigiami kadrai (jei nepasiduodi savidestrukcijai).
Nieko nepadarysi, be blogybių nebus įdomu, Nesbus veiksmo.
Dabar toks klausimas iškilo.
Kokio žanro filmui priskirtumet savo gyvenima?
____________________
Išeikit Didvyriai. Scena Jau Niaukiasi.
2006 m. sausio 18 d. 18:32:05
____________________
epangas
2006 m. sausio 18 d. 17:33:51
lb grazhus kurinukas.....
____________________
Just because I flirt doesn't mean I'm interested.