Mano istorija: tikra ir netikra

Nazgul

---

Tipas: Istorijos Publikavimo data: 2011m. Liepos 29d. 13:39

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Aš jums papasakosiu vieną istoriją, nepagražintą ir nepataisytą, tik negaliu sakyti ar ji tikra. Pasakosiu pirmuoju asmeniu, nes nenoriu atskleisti pasakotojo tapatybės. Įsitaisyki patogiai ir skaityki.

1887m, gegužė
Mano gyvenimas jau nuo pat vaikystės buvo pilnas vingių ir klyskelių, kurie dažniausiai nuvesdavo į tamsą, o kelio atgal nerasdavau. Mano vaikystė buvo sunki: tėvai gerdavo ir naktimis mušdavosi, net policija jau nustojo pas mus kas naktį važiuoti. Buvau stipri, bent jau stengiaus tokia būti. Kai man buvo vos septyneri, mano gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis.
Tą karštą vasaros naktį berods pirmą kartą pajutau neapsakomą baimę, kurią net iki šiol prisimenu. Virtuvėje aidėjo klyksmai ir barniai, o prie to neapsakomo triukšmo prisidėjo beprotiškas lietaus plakimas į langų stiklus ir vėjo kaukimas, nuo kurio siūbavo liepa, auganti priešais mano kambario langą. Staiga, kek pamenu, virtuvėje pasigirdo didelis trenksmas, tada klyksmas ir stiklo dužimas susliejo į vientisą kraupią simfoniją. Išėjau iš kambario ir persisvėriau per turėklus pasižiūrėti kas atsitiko (tada gyvenome nuosavame dviaukščiame mieste, užmiestyje, bet tokios prastos būklės, jog regis tuoj įgrius). Mačiau tamsoje tėvo siluetą, jis sunkiai vilko šiukšlių maišą, kurį vėliau užkasė kieme. Aš visa drebėdama nuėjau miegoti. Keista,bet tąnakt užmigau, bet nepamenu ar ką nors sapnavau.
Rytą pusryčiavau su tėčiu, jis buvo per nelyg tylus, o aš nedrįsau paklausti, kur dingo mamytė. Pusryčiai strigo gerklėje ir aš tyliai išsmukinau į lauką. Nežinau kodėl, bet pajutau, kad mane kojos neša tolyn nuo šitų pragariškų namų.

Ir štai 10 metų gyvenau vaikų namuose, gal 20 kilometrų nuo mano miestelio.

1997m, gruodis
Buvo šalta ir slidi žiemos diena. Aš iš pat ryto bėgau į blyninę, paskanauti skanių blynų su uogiene, prie krūtinės prisispaudus savo santaupas, pradėjau eiti greičiau ir staiga slystelėjau ir mano piniginė ledu nustydo metrą nuo manęs, bet net nespėjus mirktelėti, ją pagriebė jaunuolis ir leidosi bėgti. Aš greitai atsistojau ir puoliau vytis šaukdama: "vagis, laikykit vagį!!!" Tačiau aplinkui nebuvo nebuvo nei vieno žmogaus, tarsi gyvenimas mestų man pagiežingą ironiją tokią sumautą akimirką. Aš bėgau ir nieko nemačiau, jaunuolis jau atsidūrė kitapus gatvės, leidaus iš paskos ir aš, bet mane bėgančią per gatvę partrenkė automobilis ir tą akimirką pajutau skausmą ir karštą kraują,užliejantį mano veidą.

Pabudau ligoninėje. Vaizdas aplinkui liejosi, bet pamažu mažėjo galvos svaigimas. Prie manęs pripuolė maloni, ketvirtą dešimtmetį kopianti slaugė ir pasakė, kad nusiraminiau, jog esu intensyvaus gydimo palatoje ir greitai pasveiksiu. Apsižvalgiau aplink: baltos sienos, lašelinė, daugybė aparatūros (tuo metu pajutau sunkumą krūtinėje ir sunku pasidarė kvėpuoti), tada pamačiau tą patį jaunuolį, sėdintį nuleidus galvą ir tada aparatūra pradėjo intensyviau pypsėti, prie manęs pripuolė daktarai ir paskutinę akimirką prieš patenkant į aptemusios sąmonės būseną, pajutau kaip mano skruostu nuriedėjo ašara.. Tik vėliau sužinojau, kad visus tuos trejus metus, kurie dingo iš mano gyvenimo, praleidau komoje. Nes mano vargšas ir dvejopa prasme nualintas organizmas neišlaikė normalios būsenos po tokio įvykio..

2000m, balandis
Tuomet berods nieko neprisiminiau, apart savo amžiaus ir vardo.

Po poros savaičių manęs aplankuti atėjo tas pats jaunuolis,kuris pavogė piniginę, jis sakė, kad ją man gražino. Bet mano veide šmėkštelėjo pyktis, mat jaunuolis kiek atsitraukė atgal. Prižadėjo dar aplankyti. Jam 19 metų.

Jau tris savaites "gyvenu" ligoninėje. Baltos sienos man jau gerokai įgrįso, kadangi lėtai giju ir mano sveikatą kasdien tikrina gydytojai.

Vieną rytą pas mane atėjo lankytojas, bet ne tas jaunuolis, o kažkoks pagyvenęs vyriškis, labai panašus į mano tėvą. Jis lėtai priėjo prie mano lovos, atsisėdo ir nusišypsojęs pažvelgė į mane. Per mano kūną nuėjo šiurpuliukai ir staiga aš puoliau glėbin tyliai kartodama: "tėti..".

2011m. Liepos 29d. 13:39

Nazgul / Ežero dugnas  2014 m. birželio 29 d.  Nazgul / Melo paukštis  2014 m. birželio 10 d.  Nazgul / Stiklo šukės  2012 m. rugpjūčio 30 d.