Mergaitė su mineralinio vandens buteliu. Kalėdinė pasaka

R7wa

---

Tipas: Memuarai Publikavimo data: 2012m. Sausio 3d. 14:18

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

SUGADINTŲ KALĖDŲ SUGADINTA PASAKA

MERGAITĖ SU MINERALINIO VANDENS BUTELIU

Po ledu užtroškusių žuvų kupinos smegenys nori gryno oro. Jos savanoriškai pasisiūlo išnešti šiukšles ir nueiti į parduotuvę vien tam, kad galėtų padėti. Ne kitiems, o jų kūnui. Man. Aš juodai apsirengusi šmėkla. Ne mirtis ar mistinė būtybė iš nuvalkiotų pasakų. Juodai per Kalėdas, juodai per Kūčias. Aš gedžiu tikrosios švenčių prasmės, kurią visi meistriškai pamiršome. Lyg būtume tikri amnezijos specialistai. Mes užmirštame sukaktuves, gimtadienius, tačiau niekada nepamirštame algadienio.

Liftas smagiai kyla aukštyn. Kažkas Kalėdas nusprendė sutikti su juo. Kažkoks paklydęs avinėlis. Dieve, padaryk, kad pėsčiųjų šviesofore man žengus į gatvę užsidegtų žalia. Dievas klausosi. Man užsidega žalia ir net nestabtelėjusi pereinu gatvę. Ant žemės šlapia cigaretės nuorūka, praeivio šypsena sušildo paširdžius, o modernios savaime besidarinėjančios parduotuvės durys vėl šaltai mane ignoruoja. Vangiai atsidariusios jos įleidžia mane į paskutinę stotelę šioje Žemėje, prieš įžengiant į tobulų lėlių puotą. Į pragarą.

Aš tik užtikrintas praeities didvyris, ieškantis parduotuvėje gėrimų skyriaus. Ne ieškantis, o tiesiog žinantis, kur jo ieškoti. Ariadnės siūlai veda mane lyg šviesų apakintą briedį. Moteris ant kopėčių neleidžia briedžiui praeiti. Jis nemoka vaikščioti atbula, todėl apsisuka. Apsisukti reikėjo ir Makedoniečiui. Nors koks tada būtų buvęs pasaulis?

Geltona spalva apsigaubusi kaina simbolizuoja akciją atrakciją. Čiumpu mineralinio vandens butelį. Kasa čia pat. Žmonių pakankamai mažai. Vyras klausia kasininkės, kodėl ji ne su šeima. Jis šelmiškai šypsosi ir perka tris butelius alaus. Pardavėjos šypsena butaforiškas senovės lietuvaičių manekenas. Savo kortelėje su nuotrauka ji šviesių plaukų, tyro veido plaštakė. Šalia kasos ji nuvargusi dažyta pardavėja. Net Radauskas iš jos dabar juoktųsi. Aš nesijuokiu.

Išsitraukiu iš kišenės pinigus. Litas ir septyniasdešimt centų. Kiek kainuoja mineralinio vandens butelis jūsų stotelėje į pragarą, kur aklos lėlės rengia puotą mano garbei? Tik litas ir šešiasdešimt devyni centai. Ar aš Nostradamas, ar burtininkas, kad iš kišenės traukiu lygiai tiek, kiek reikia. Tebūnie būsiu nežinomos šalies nežinomas kareivis, kurio lūpomis kalba tik lakoniški lietuvių kalbos sergėtojai. Prašau. Ačiū. Aš žygiuoju per jaunų kareivių galvas, modernios automatinės durys pagaliau mane pastebi, vakaro oras apgaubia į Žemę grįžusį balandį. Nenešiu aš taikos pasauliui. Greit jis susidurs su pragaru numeris trys, kurio metu net pats velnias užsidengs akis. Juk jis tik puolęs angelas. Jis tokių baisybių neišdarinėja.

Gatvės išpieštos moderniojo meno šedevrais. Balti kvadratai, žymintys perėjas. It suskeldėjusi Atakamos dykumos žemė, balti kvadratai žvelgia į mane savo sudužusiais veidais ir šypsosi. Jie taip mėgsta būti mindžiojami. Mazochistinės žiurkės po mano kojomis. Žalias šviesoforo signalas vėl pasitinka mane iš tolo. Ar tai mano Kalėdinė dovana? Tebūnie ir aš pakelsiu akis į dangų ir tyliai padėkosiu. Dangus tobulai juodas. Ne. Netobulai. Štai keli balti debesėliai, kurie nakties tyloje nusidažė niūriomis spalvomis. Ir nejučia prisimenu tą nelaimingą mergaitę su degtukais. Kuo ji geresnė už mane? Ji klaidžiojo Kūčių naktį, aš klaidžioju Kalėdų vakarą. Ji su degtukais galėjo būti arčiau šilumos ir jaukumo. Mano mineralinio vandens butelis tegali pagirdyti trokštantį, nuplauti kraują. Mergaitė su mineralinio vandens buteliu. Sugadintų Kalėdų sugadinta pasaka, kurios bent jau pabaiga bus laiminga. Aš grįžau namo gyva ir sveika.


2011-12-25

grazhy proza    2012m. Sausio 3d. 14:18

R7wa / Kodėl poetai rašo naktimis  2013 m. balandžio 28 d.  R7wa / E. T. i. K. E. T. Ė. S...  2012 m. lapkričio 22 d.  R7wa / Raudona siena arba zebro kailis  2012 m. spalio 10 d.