Mokslas nužudė meną

einaras13

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2012m. Birželio 26d. 16:55

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Lietinga, bet šviesu. Vaivorykštė. Eiti ieškoti jos galo dėl aukso puodo ar ne? Geriau būti realistu ir pripažinti, kad vaivorykščių gale tokių dalykų nebūna. Ir apskritai, tai tik regimas spalvų spektras, o ne apčiuopiamas materialus dalykas.
Su tokiu realistiškumu ir mokslinių tiesų pripažinimu aš išvis neištversiu. Pasaulio sistema tokia sudėtinga. Reik netgi žinoti, kokia vakarienė barsukui tinkama arba koks santykis tarp boružės ir kolorado. Kas per beprotystės. Kažkas matai, norėjo pažinti pasaulį. O dabar visa tai kišama į mūsų mažas galveles, kurios arba pamiršta, arba per giliai žinias saugo.
Vaivorykštė vis dėlto graži. Pasistengdamas palikti mokslo teigimus nuošalėje stengiuosi įžvelgti gamtos grožį. Ir, deja, vaivorykštė dingsta, o saulė suardo kietus tamsių debesų sluoksnius.
Esu išprovokuotas išeiti į lauką. Po velnių, gatvėse kažkokie šurmuliai neduoda net užsidarius ramiai pabūti namuose. O tenais kažkokie automobilių kamščiai. Juk prisiminiau, kad šiandien eilinis neįdomus koncertas, traukiantis pramogų ištroškusius, aklai bepasitikinčius gerbėjus, kurie nė kiek nesupranta, kad vėl eina į kvalysčių karnavalą, kuris juokingesnis už cirką. Mano mąstymas visą laiką buvo kitoks apie šiuolaikinę muziką ir koncertus, bet manau, jog mano nuomonė yra gerokai teisingesnė, nei šiuolaikinės muzikos vertintojų, kurie neturi svarių argumentų savo mėgstamos muzikos gerumui įrodyti.
Bet ne tai dabar galvoje. Šurmulys neduos pailsėti po ilgų vargų kaime. Šels žmonės, šels.
Staiga bėganti moteris belėkdama atsitrenkė į mane. Ir nulėkė. Kas mokė juos bendravimo etiketo, nei atsiprašyti nereikia, nei ką. Pavergti savo dievuko.
Dingstu iš šitos košmariškai triukšmingos beskubančių žmonių masės ir grįžtu namo.
Knyga mane išgelbės. Ir puikiausia muzika fone.
Muzika tai menas. Kada jie pagaliau supras. Jiems tik svarbu pagal ją pašokti, pabaliavoti. Ką dabar ir matau pro langą. Ta šlykšti muzika man neduoda pailsėti. Kodėl koncertai ir per didelius atstumus taip smarkiai girdisi.
Prisiminiau, jog reikia šio bei to nupirkti. Išlekiau į parduotuvę.
Stoviu prie kasos, o pardavėja manęs klausia:
- Ar tikrai nieko nepamiršote?
Mano mintys vis dar apie žmonių aklumą ir jų mažas smegenėles, kurių funkcijas pakeitė vienas vienintelis žmogus, kurį vis rodo per televiziją. Girdi apie jį per radiją. Kiekvieną dieną.
- Ak, taip, grąža. – susiprotėjęs grįžau prie kasos jos pasiimti.
Lyti pradėjo. Mano mielas oras vėl pasikeitė. Tikiuosi tie pavergtieji taip sušlaps, kad manysią koncertas bus blogiausias.
Vis pagalvoju apie tą naujosios visuomenės modernėjimą ir vis tiesiogiai proporcingai kylantį jos tingumą, bei, „nuvažiavimą nuo proto“. Dabar visi tik skaito Harius Poterius neatsižvelgdami į tikrąsias meniškosios literatūros vertybes. Visi stipriai nekenčia dailės, kurioje vienas potepis reiškia tiek daug. Nesižavima katedromis ir bažnyčiomis. Klausomos beskonybės, o ne meno principu sukurti kūriniai. Kas ši pasaulį pavertė tokiu baisiu? Aišku, mokslas ir kylančios technologijos, kurios žmogų, menininką ir mokslininką, pavertė buku jų vergu.
Mokslas – po velniais, ir kas galėjo pagalvoti, kad jis toks kaltas.

2012m. Birželio 26d. 16:55

einaras13 / Šeštadienį žmonės eina į turgų  2015 m. lapkričio 19 d.  einaras13 / Kramtomosios gumos filosofija  2015 m. lapkričio 15 d.  einaras13 / Bandant (ne)subręsti  2015 m. rugpjūčio 29 d.