Kažkokia paslaptinga tyla dabar manyje. Hmm.. Tarsi tyla prieš audrą. Bet prieš kokią audrą? Nejaučiu jos pikto grūmojimo man pirštu, jos žvilgsnio, kurio aš nematau, bet kurį turėčiau kuo puikiausiai jausti. O gal šį kartą ji sumąstė mane nustebinti? Bet jei taip tai... kam ta tyla? Ji išdavikė. O gal ne prieš audrą stojo ši tyla? Gal tai tiesiog ramuma žemėn leidžiasi tirštu rūku? Rūku, kuris užkloja mane, mano pasaulį, rūku, kurį įkvepiu ir kuriuo gaivinu savo sužeistą sielą. Jei taip tai... kodėl vis dar jaučiu tarsi tuštumą kažkokią savyje? Tuštumą, į kurią atsimuša visi jausmai, kurie atsimušę išeina lauk, tik jau įgavę kitą pavidalą, praradę savo grožį, šilumą. Hmm.... Tarsi iš kreivų veidrodžių šalies pabėgę žmonės, kurie savo iškrypėliškomis akimis žvelgia į mane, kreivais šypsniais apdovanoja ir iškrypusiais žodžiais skaudžiai subado visą siela. O kas tada? Vėl šaukiuosi pagalbos, kuri ,deja, dažnai kelyje užtrunka per ilgai.
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.
Brangus DjVaids,galbūt galėtum ką nors riebiau pavaryt mano adresu,taip ateitų ryžtas išeit iš music'o,nes su juo,kaip su blogu vyru - pripranti ir negali palikti....