Kažkokia paslaptinga tyla dabar manyje. Hmm.. Tarsi tyla prieš audrą. Bet prieš kokią audrą? Nejaučiu jos pikto grūmojimo man pirštu, jos žvilgsnio, kurio aš nematau, bet kurį turėčiau kuo puikiausiai jausti. O gal šį kartą ji sumąstė mane nustebinti? Bet jei taip tai... kam ta tyla? Ji išdavikė. O gal ne prieš audrą stojo ši tyla? Gal tai tiesiog ramuma žemėn leidžiasi tirštu rūku? Rūku, kuris užkloja mane, mano pasaulį, rūku, kurį įkvepiu ir kuriuo gaivinu savo sužeistą sielą. Jei taip tai... kodėl vis dar jaučiu tarsi tuštumą kažkokią savyje? Tuštumą, į kurią atsimuša visi jausmai, kurie atsimušę išeina lauk, tik jau įgavę kitą pavidalą, praradę savo grožį, šilumą. Hmm.... Tarsi iš kreivų veidrodžių šalies pabėgę žmonės, kurie savo iškrypėliškomis akimis žvelgia į mane, kreivais šypsniais apdovanoja ir iškrypusiais žodžiais skaudžiai subado visą siela. O kas tada? Vėl šaukiuosi pagalbos, kuri ,deja, dažnai kelyje užtrunka per ilgai.
Atskirkim faktus nuo vaizduotes. Faktas#1: svetaines atmosfera itempta. Faktas#2: lankosi daugiamete neapykanta man jauciantys zmones. Vaizduote#1: vieni nariai susimoke su kitais. Vaizduote#2: esu sekamas Vaizduote#3: laukiama mano mirties. Kas tiesa
Jei netikrumas yra geriausia ne kaltinti liga, valdzia ar ateivius visokius. Tad Einarai: ar esi pries mane susimokes; ar mane seki; ar pabrezdamas lauki mano mirties. Trys klausimai estafete. Jei bus lengviau bendraut man po to su musico nariais.
Einarai+4Blackberry, esme ne skaiciukuose, bet esme kad liga man sako jog daug gaidziu susimoke, gaidziai stebi gaidindamiesi, daug gaidziu mirties nori. Taigi toks vat nesaugumo jausmas ir itarinejimai del to. Kaip cia yra?