Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2010m. Spalio 19d. 14:01
|
|
Blogai.
Pasaulis šitas mažas juk,
štai pusryčiai manieji,
mano vakarienė.
Nebesvarbu,
kiek danguje akių nubus,
(belieka sienos duryse
spyna besielė
vis mintys mano tuščios
raidės
pažadai šalti)
ir negerai, žaloju vėl save pieštukais,
jausmų karsteliai žavi, pozoj atkasti,
kas dieną savyje pasigendu trintuko.
Nutrinčiau žodžių daug,
daug nuosakų
savęs,
apleisčiau veidrodžius ir savo košmarus,
nes negerai, kai aš užgimsta be manęs,
kai ribos blunka:
aš ir aš.
Kartu.
Ir vėl prašau -
nebegirdėkit, ką aš sako,
aš duokit oskarą,
man leiskit pasigert,
aš - geras aktorius,
lėlių vaškinių teatro...
Tik negerai taip...
Bent kartą šilumos pasemt.
 2010m. Spalio 19d. 14:01
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. liepos 18 d. 18:02:45
10/10
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2010 m. spalio 24 d. 17:04:25
____________________
Būk toks koks esi ir mylės tave visi :)