
Nepyk, bet jau nebegaliu…
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Vasario 7d. 18:02
|
|
Lyja lauke ir trankosi žaibas,
Aš noriu, kad jis trenktų tiesiai į mane,
Užkniso gyvenimas jis man nebemielas,
Nemyli manęs panelė viena
Aš vaikštau šlapias sulijęs visai
Krūtinė rauda, ašaroja stipriai
Ji vaikšto ir mato kitus ne mane
Aš lyg siela plevenanti ore
Noriu ištarti milijoną kartų Myliu
Jos ausys negirdi, ką aš kalbu
Negirdi, nemato manęs ji visai
Norėčiau prasmegti į žemę skradžiai
Nenoriu gyventi, nenoriu vaidentis
Nemyli manęs tai laikas išeiti
Išeiti į rojų, kur giedra, gražu
Kur dainuoja angelai susėdę ant debesų
Dainuoja dainas, apie amžiną meilę
Bet ar to sulauksi gyvendamas žemėj?
Žemėj sulauksi tik skausmo, kančių
Juk tai yra meilė, tarp dviejų žmonių
Mažučių padarėlių su trupučiu smegenų
Jie mano, kad myli, kad alpsta dėl jos
Bet ji ima ir deda skersą ant jo.
 2004m. Vasario 7d. 18:02
|
 2004 m. vasario 13 d.
 2004 m. vasario 8 d.
 2004 m. vasario 7 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.