Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Liepos 23d. 12:13
|
|
Vakaras. Jau merkias gėlės,
Bet šypsos dar, o aš liūdžiu.
Balsas. Tolumoj verkia kūdikėlis,
Bet ne - ne tai jaučiu.
Tai rauda siela, palikta
Lyg kūdikėlis mažas gatvėj.
Ir vėjas neša raudą šią,
Supranta ją žmogus vienatvėj.
Supranta tik išduotas ar labai suklydęs,
Tik daug patyrusi širdis,
O balsą tą nutildys,
Nuramins tiktai pati viltis.
Sunku, kai slydus stotis reikia,
Sunku, ar buvo tai klaida, kai nežinai,
Sunku, kai nepatyręs klumpi
Ir keltis vėl bandai.
Jauti, kad išdavei,
Žinai, jog melavai,
Sakai, kad myli,
Bet ar tiesa tai - nežinai.
Geriau bus nežinoti, nieko nesakyti.
Baisu, kai spręst neišgali širdis,
Geriau tai nugramzdinti,
Kur vakaras, kur vėjas, kur lankos užmarštis.
 2004m. Liepos 23d. 12:13
|
 2004 m. sausio 28 d.
 2004 m. sausio 28 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. rugpjūčio 1 d. 15:38:47
____________________
Būk toks koks esi ir mylės tave visi :)
2010 m. kovo 5 d. 19:36:22
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.