Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Kovo 10d. 15:34
|
|
Nežudyk mano svajonių, nežudyk mano vilčių –
Juk tu pats viską sukūrei, viską, ką dabar turiu.
Nežudyk to jausmo, nesakyk, kad „Išeinu“
Jis mano gyvenimą pakursto, dėka jo aš gyvenu.
Neištrink prisiminimų, kurie dar plaukioja many
Juk juose yra dalis tavęs, dalis to, kas buvo praeity.
Nežudyk tų žodžių, kuriuos tyliai šnabždėdavai
Man jie taip dažnai padėdavo...
Palik taip trokštamą džiaugsmą ir juoką,
Dar noriu girdėti, kaip lakštingala suokia...
Vis dar noriu šokinėt nuo debesies ant debesies,
Tikiuos, kad dar yra tokių, kurie ranką išties...
Noriu matyti kaip saulė leidžias į jūrą,
Paskutinį kartą noriu pajust tavo kūną.
Nesuprantu tik vieno – kodėl tu tiek delsiai?
Kodėl sakei, kad myli, nors buvo atvirkščiai?
Verčiau išeik, greičiau išeik, tik paskutinį kartą
Leisk pajaust tavo lūpų skonį kartų.
Be abejo, tu gausi antausį nuo manęs,
Bet argi tau svarbu? Nieks nebejaudina tavęs,
Nei mano žodžiai, prašymai ar žvilgsnis...
Tu nori išeit – išeik, aš nelaikau,
Tik nežudyk manęs – tai viskas ko prašau...
 2004m. Kovo 10d. 15:34
|
 2005 m. liepos 12 d.
 2005 m. gegužės 30 d.
 2005 m. gegužės 7 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.