Norėjau, bet ne. Išėjau. Nesvarbu.

wyltee

---

Tipas: Kita Publikavimo data: 2006m. Kovo 18d. 22:07

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Norėjau
paimti tave už rankos ir vestis
taku,
iki galo.
Norėjau
tau duoti saują
šviesos, tos,
kurią matant sugrįžta jausmai.
Norėjau
pabėgti
iš tos vienumos, surasti
tave, pasiimti drauge ir eiti
tolyn, kur seniai svajojom
pabūt... ten, kur saulė
šviest nenustos, kur mes gausim tos
trūkstamos šilumos. Ar grįšiu
atgal? Ar liksim
šviesoj amžinoj?
Paliesk
mano ranka, ir, sakyk, ką
jauti? Suspausk smarkiau, dar
ir dar ir dar... pulsuojantis kraujas
nubudo. Nenoriu
grįžt ten, iš kur atėjau. man gerai čia.
Noriu
pabusti vėjo plaikstomoj pievoj, matyti
pro šalį skrendantį paukštį, manantį
esant
laisvu.
Laisvės
nėra,
jau
nebe.
Tikėjau ja kol
reikėjo.
Norėjau
pašokti į orą, sušukti ir griūti į drėgmės persmelktą
žolę, kuri taip gardžiai
primena meilę, ką tik išbridusią
iš jūros. Tuoj
sutems. Eisiu namo. Paliksiu čia skraidančius
paukščius. Ir su kankinančia
nuoskauda išeisiu, be vilties
sugrįžti į šviesą. Nesigręžiosiu
atgal, nereik. Išeisiu
kol kas,
nesvarbu kuriam laikui, svarbu, kad buvau,
pajutau... to
suprast nereikėjo, reikėjo
pajust. Taip
kaip paukštis įsivaizduoja esąs laisvas, taip
aš manau esanti laiminga
nelaisvėje. Buvau,
nebegrįšiu.
Nereikia.

2006m. Kovo 18d. 22:07