Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Gegužės 19d. 20:35
|
|
Mano pasaka, istorija, kliedesiai,
Nubėga kaip stiklu - tyliai, liūdnai.
Nebūtis prarastos sielos spindėjime,
Raudonas lašas gyvemino kaleime.
Užgeso kambarį šviesa,
Palikusi žymę kažkuriame laike,
Nebeliko prisiminimų suplėšytame prote,
Noriu kad surastum mane šiandien pilnatyje
Tačiau kai esi didžiausiame miesto šurmulyje,
Vis dar kažko lauki... To ko niekada nebus.
Tačiau atsiveria tamsus nakties dangus,
Pasakantis kad pasaulio nėra ir nebus.
Ir kai prisimeni tą pokalbį su atkastu kapu,
Savižudybė prašosi ištrūkti iš minčių.
Aptemes protas su siela svetima,
Nuneš tolyn palaima, su sudaužyta spalva.
Ak, tie nuostabūs, kruvini žodžiai,
Primena svajones, kuriu niekas nežinos,
Jos nukeliavo tiesiai mirčiai į rankas,
Kur buvo sudegintos ir paverstos y kančias.
 2004m. Gegužės 19d. 20:35
|
 2004 m. gruodžio 21 d.
 2004 m. liepos 26 d.
 2004 m. liepos 26 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.