
Pakilome, kad vėl nukristume
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Rugpjūčio 5d. 14:56
|
|
Pakilome... kad vėl nukristume?
Pražydome... kad vėl nuvystume?
Prabilome, kad vėl nutiltume?
Didžiavomės... kad nusiviltume?
Džiaugėmės... kad vėl liūdėtume?
Mylėjome... kad vėl kentėtume?
Ilsėjomės, kad dirbtume?
Gyvenom... kad numirtume?
Kam visa tai? Kam šis užburtas ratas?
Kam saulė, mylimas žmogus ar rožių kvapas?
Jei po visų džiaugsmų ateina neviltis
Ir trapią tavo laimę atima mirtis...
Vos pagalvoji, koks esi stiprus, laimingas, nepakeičiamas
Likimas skaudžiai primena, koks tu esi pažeidžiamas...
Kad pakilai vien tam, kad kristum iš aukščiau
Ir kad pražydai tam, kad vystumei anksčiau...
 2011m. Rugpjūčio 5d. 14:56
|
 2013 m. balandžio 13 d.
 2012 m. rugpjūčio 26 d.
 2012 m. liepos 14 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. rugpjūčio 7 d. 17:24:41
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2011 m. rugpjūčio 6 d. 23:29:41
Ką čia bepadarysi?
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara