Palydovai

Anarchistas_UK

---

Tipas: Memuarai Publikavimo data: 2011m. Lapkričio 30d. 12:02

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Kažkada buvau nedidelio ūgio berniūkštis su savomis svajonėmis ir tikslais, kurie tada atrodė it ranka pasiekiami. Dabar būtų net sunku apsakyti tą būseną, kai tikėjai, jog šis pasaulis tavęs nenuskriaus, kai kiekvienas žmogus šypsojosi ir linkėjo tik geros kloties... Deja, ilgai šioje nirvanoje pabuvoti netenka, nes greitai mus pradeda skatinti kovoti vieniems prieš kitus, padaryti geresnę karjerą už brolį ar sesę, uždirbti daugiau pinigų nei verslininkiūkštis iš gretimo namo...
Galėčiau tęsti ir tęsti, bet kam to reikia? Juk išmestas į individualizmo salą tik gūžtelėsi pečiais ir pasakęs, jog toks gyvenimas, nupėdinsi į greta esantį prekybos centrą kovoti dėl garbės bei išlikimo besistumdydamas eilėse prie kasų. Stumdysi pensininkus, šauksi ant kasininkių, o kažkas stebės šį cirką pro palubėse įrengtus satelitus ir gardžiai juoksis.
Juoksis iš mūsų visų. Iš apgailėtino pasaulio, kuris patikėjo visuotine apgaule ir nebegali atskirti kur yra tiesa, o kur melas. Prisidengę svetimomis dogmomis plintančiomis iš kiekvieno atomo bandome gyventi su krūva bepročių ir vis tiek jaučiamės išskirtiniai.
Apskritai, ką šiais laikais galime pavadinti išskirtiniu? Kartais atrodo, jog šioje eklektikoje, kuri spaudžia iš visų pusių, tokiu gali tapti nebent būdamas visiškai nepastebimas... Šešėlis, kuris bent trumpam pasislėpus saulei tampa niekuo. Jo niekas neatsimena, nėra girdėję vardo, niekada nematę žvilgsnio, lūpų vypsnio, nedulkinę ir nesidulkinę su juo.
Privalai tapti paslaptingesnis ir stipresnis už satelitus, kurie persekioja tave kiekviename žingsnyje. Tu esi nematomas ir gali įsiskverbti į jų sistemas bei priartėti prie uždangos, priartėti prie pačio savęs. Nusimesti neaiškiais simboliais išsiuvinėtus rūbus ir bent kartą pasigrožėti savimi dėl nieko nepykdamas ir niekuo nekaltindamas...
Kadaise aš buvau berniūkštis su savomis svajonėmis, o dabar...
Atsisėdi Sereikiškių parkelyje ant suoliuko, atsidarai butelį alaus, gurkšteli šalto apynių vandens ir... Nieko nedarai.
- Tavyje jau apsigyvena apatija, - krankteli varna tupinti ant penktos šakos nuo viršaus.
- Žinau, - tyliai ištariu aš ir prieš antrąkart užsiversdamas bonkutę pagalvoju, jog reikia keisti ir keistis.
- Nepavyks, - ištaria jauna varniūkštė tupinti šaka žemiau.
Gal... Tačiau privalau bent jau pabandyti.
Nuorūka užgesta. Vėjas šuorais nešioja lapus. Ant galvos nukrenta keli lašai.
Atėjo ruduo...

2011m. Lapkričio 30d. 12:02

Anarchistas_UK / Prarastiems  2011 m. lapkričio 30 d.  Anarchistas_UK / Emigruoti  2011 m. lapkričio 30 d.