Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Gruodžio 26d. 18:06
|
|
Kai saulė skruostu liečia šiltą žemę,
Ugnies raudoniu puošdama dausas,
Nutyla dalgis guldęs kvapnią žolę,
Ir šaukias vakaras gaivias rasas.
Ramu, tarytum nieko ir nebuvę,
Pasiėmė diena visus vargus,
Tik prakaitas sūrus dulkėtu veidu sruvęs,
Ir kūnas toks beprotiškai sunkus.
Prisėdęs ant akmens ir nugara parėmęs medį,
Klausais lakštingalos užgiedant vakarais,
Užtvindęs slėnį malkos dūmas kvepia,
Ateina sutemos prisirpusiais laukais.
Supokši kirvis kartą, kitą, trečią,
Subarška kibiras į šulinį smagiai,
Tu pabundi ir mintį vis tą pačią,
Taip aiškiai danguje su debesiu skaitai.
O taip- kaimynas puikų šokį šoka,
Mojuoja rankšluosčiu kiek galima smarkiau,
Turbūt Jis vienas šitaip kviesti moka,
Nemoka niekas šokti nuoširdžiau.
Aš pakeliu nykščius į viršų,
Supratęs ženklą, šypteli plačiai,
Paspraudžia rankšluostį už diržo,
Ir vėl suskamba kibirai.
Skubu pas beržą gojin pasisveikint,
Ir paprašyt dar kartą dovanos,
Smagu šakelę prie šakelės taikyt,
Sudėti puokštę visą iš gamtos.
Supliaukšim rankom su kaimynu,
Persimetam trumpu žodžiu,
Ir taip, kaip motinos pagimdė,
Suskumbam ten, kur nuostabu.
Kampe spragsėdama lėtai lyg užmigdyta,
Šviesa blankia sruvena balana,
Jos spindulys atsimuša į juodą sieną,
Ir išsisklaido tolimam kampe.
Susėdam tylomis ant šilto plauto,
Kaimynas samčio siekia palengva,
Sukužda burtą vandeniui, kad gautu,
Naujų jėgų, ilgam sveikatos ir draugų šalia.
Ir va tada sušnypščia akmenys karšti,
Ir sudainuoja krosnis iš gyliai,
Lyg viesulu atūžia debesys balti,
Tu lauki jų ir nieko nematai.
Tiktai jauti kaip švelniai kūną glosto,
Ta paslaptis sumišus su liepsna,
Kaip lašas ritasi rasotu skruostu,
Tu lyg esi ir lyg tavęs nėra.
Sustoja laikas visiškai nurimęs,
Suskamba muzika alsuodama karščiu,
Ir vantos šokis virš manęs užgimęs,
Niuniuoja dainą pasakos ritmu.
Lyg vėjo gūsis tyras ir skvarbus,
Paliečia vandeniu rasotą kūną,
Jis toks begėdis ir toks nuostabus,
Puikesnio jausmo regis ir nebūna.
Vėsioj rasoj tik žvaigždės atsiliepia,
Lakštingalom suskamba miškas tyloje,
Pirtelės akys tingiai užsimerkia,
O mes ištirpstam tako tamsoje...
 2009m. Gruodžio 26d. 18:06
|
 2010 m. birželio 3 d.
 2010 m. birželio 3 d.
 2009 m. gruodžio 30 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2009 m. gruodžio 31 d. 12:18:55
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.