Apalink tuščia ir beribė erdvė, o tu toks mažas, susigūžęs ir vienišas joje. Po truputi imi kurti savotišką pasaulį: iš gabaliukų. Ir štai tu jau saugus. Susikuri mažą ugnelę ir slepi ją nuo visų, kad neužpustu, bet kažkokia būtybė paniekina tave: pagal jį tu žemas ir niekingas padaras. Ši sąvoka pralenda į tavąjį pasauly ir atsimušinėdama nuo sienų vis didėja ir didėja , kol tu ir vėl sėdi tuščioje erdvėje, o aplink tave tavo pasaulio liekanos. Tu žiūri į jas, viduje kažkas miršta... Bet štai ir vėl tu statai, po gabaliuką klijuoji, savo netobulą pasaulį. Ir vėl slepiesi jame, vėl jauti, kad tu saugus. Einant laikui, tavo pasaulis tobulėja ir kartais jie nebeįstengia jo sugriauti ir tu jiems tokia šalta, nors pas tave dega ugnis, kuria tu trokšti dalinti, trokšti atiduoti, bet negali... Dabar tu vienišas nebe beribėje erdvėje, o savame pasaulyje... Tu išeini, palieki jį, nes bijai, kad gali žūti beprasmiškai. Dabar tu klajojantis ieškotojas, tu tiki, kada nors tu rasi kažką kas kartu su tavimi sukurs nevieniša pasaulį. O dabar tu klaidžioji nakty šildydamas nukritusias, šaltas žvaigždes ir vis keli akis į dangų... Kartais eidamas tu randi, kitų pasaulių šukes. Štai ir vėl prieini begale vieno pasaulio šukių, paimi vieną iš jų ir raižaisi rankas. Jauti kaip tyliai dilkčioja ir pasirodo raudoni karoliukai, tu nežinai kodėl tai darai... Nulaižai, mm skanu, rieda.. ir vėl tu verki... verki vidury dar vieno paniekinto pasaulio, prisimindamas visus savus, mirusius ir užmirštus, paslėptus laiko, kad butu lengviau. Ir tu užmiegi išsekęs nuo skausmo... o šaltis tyliai geriasi į tave, į tavo vidų, susikaupia į gumuliuką, kuris nudažo viską pilkai... Tu nebekeli akių į dangų, tu nebešildai šaltų žvaigždžių, tu bijai, kad neužteks jėgų, dabar tu Tik egzistuoji... Tu lauki... Lauki kol ateis Ji, tyli ir rami... Juk pas visus Ji ateis... Bet Ji vis delsia, vis neateina, kol imi šauktis... po to prašyti.. imi maldauti ir tau pavyksta.. Ji ateina, o tu išeini lyg niekur nieko. Dabar tu nebekuri pasalių, dabar pats esi Jis!
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
2009 m. birželio 22 d. 19:43:00
____________________
Meilė - tai gražiausia, ką turiu :*
2009 m. birželio 22 d. 19:42:40
____________________
Meilė - tai gražiausia, ką turiu :*
2007 m. gruodžio 6 d. 17:43:52
____________________
kaip atrodo dvi rozes isdegusiame lauke?
2006 m. balandžio 26 d. 00:02:14
____________________
gyvenimas grazus,tik ismokim juo dziaugtis!
2006 m. vasario 26 d. 19:08:49
2006 m. vasario 26 d. 12:07:53
2006 m. vasario 25 d. 10:40:52
____________________
jei nori kalbeti, pirma isitikink, kad tavo zodziai bent truputi bus geresni uz tyla.
2006 m. vasario 22 d. 17:41:16
2006 m. vasario 15 d. 14:28:19
____________________
Kas atsitiks kai nesustabdoma jėga sutiks nepajudinamą kliūtį???