Palūkėkit, neskubėkit. 

Toksai žinomas poetas Antanas A. Jonynas išleidžia knygą "Kambarys", kurios pirmuose lapuose juodu ant balto parašyta eilėraščių rinkinys, o štai eilutės visai nesirimuoja (yra intere). Klausimas, ar galiu kreiptis į vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kad štai norėjau nusipirkti eilėraščių rinkinį, o gavau nežinia ką? Ir ar leidyklos Tyto Alba redaktoriai (taip pat ir Rašytojų sąjungos leidyklos) nekompetetingi? 

Antra, atsidarau tarptautinių žodžių žodyno programėlę, įvedu žodį haiku - reikšmė "japonų lyrikos žanras: trumpas trijų eilučių eilėraštis; bla bla bla...". Nu bet nesirimuoja tie haiku, tai kaip čia jis gali būti eilėraštis?

Tai va, vis dėlto aš galvoju, kad žiūrit šiek tiek per formaliai į šitą reikalą. Atsipalaiduokit ir mėgaukitės kūryba. Žinoma, jeigu žmogus mėgino rimuoti, ir nesurimavo, tai jau čia kaip ir pareiga pastebėti, bet jei net net minties tokios neturėjo, let it be.

O dėl to maišelio, realiai nelabai yra prasmės ginčytis, nes čia jau kaip kam labiau prie širdies, ir nieko nepadarysi. Man tai kaip tik labai patinka visokie buitiškumai.

Norėjau panašiai parašyti, ką velniux parašė. 

Visų pirma, eilėraštis turi būti eiliuotas, turi būti rimas ar bent jau eilučių sąskambis. Jei šito dalyko nėra, kūrinys nėra eilėraštis.

Bet dėl to maišelio... na gerai, tebūnie, bet vis tiek man tie visi šiuolaikiški objektai eilėraščiuose niekaip nevirškinami...

Kad eilėraštis turi rimuotis dar nereiškia, kad viskas, kas rimuojasi, yra eilėraštis. Free-styleriai ir yra free-styleriai, o ne poetai.

Dėl eiliavimų to Ališankos, tai gal dabar taip ir priimta vadinti poetais viską, kas rašo lyrikai priskiriamus kūrinius, bet įdomu, kodėl tuomet, kai reikia nuorodyti teksto žanrą ir pagrįsti, kaip pagrindinis eilėraščio požymis visuomet įvardijamas eiliuotas tekstas?

(tiek rašiau rašiau ir išsitrynė...)

Okei. Musice nėra galimybės pasirinkti ar tai baladė ar sonetas, nebent naudojamas tagas "Kita". Kad ir kaip būtų, manau, yra nebrandu makliavoti apie eilėraščio turinį remiantis tuo, ar autorius teisingai (?) užtagino, ar ne. Klausimas, kadangi "Eilėraštis" nepriekabiems žmonėms yra/turėtų būti kaip visos ar bent jau didelės dalies "Poezijos" labelis, tačiau matome, yra kitaip. O dėl Martinaičio - jei netinka jis (nors galėčiau duot kepurę pririekt, kad pats MM, jeigu talpintų Kukutį į music.lt, dėtų jį kaip "Eilėraštis", o ne kaip "Kita"), imkim Bukowski, Valantinaitę, Grajauską, Oijer. Visi daugiau mažiau vadinami ir poetais (be kitų veiklų). Tai kas čia, ir kur reikėtų juos dėti?

Dėl Salomėjos. Seilėjimasis, taip, (nors mano nuomone įvairūs "burna užverta/širdis negyva" ir SN galėtų stovėti vienoje lentynoje), bet neretais gyvenimo periodais jos tematika kaip tik ir būdavo "pasaulis blogas, o aš tokia trapi", kaip ir tasai maišo įvaizdis mano komentare. Vis dėlto, norėjau pasakyti, kad šiuolaikiškų, buitinių žodžių nenaudojimas ("kelnės" ar "pirkinių maišas") ir jų keitimas abstraktybėmis būtų nėriškas ta prasme, kad Nėris nenaudojo telegrafo ar trąšų įvaizdžių (kiek man žinoma), nes buvo seno sukirpimo poetė (kas mano nuomone visai nėra blogai).

Dėl tikro poeto, tai man sunku ką bepakomentuoti. Dažnas freestyleris savo mintis išreiškia eiliuotai, o štai poezijos pavasario laureatas Eugenijus Ališanka, žaltys, rašo neeiliuotai (kiek dabar greitai pagooglinęs spėjau pastebėti). Kaip čia bus?

Miškinės skruzdės?  Siaubingai jų bijau. SIAUBINGAI...

Ne, ne, ne. Nėris visai kita opera. Ten seilėjimasis, nors struktūriškai viskas ir gerai.

Martinaičio kūryba, tavo nurodyta, tarp kitko, ir nėra eilėraščiai. Čia baladės, o tai kitas žanras.

Ir tikras poetas turi mokėti visas mintis reikšti rimuodamas. Tam ir yra eilėraščiai. Kaip pavyzdžius galima paminėti Mačernį, Širvį, Baltakį ir dar nemažai kitų.

for ze ląst taim:

paaiškinkit Marcelijui Martinaičiui, kad tai, ką jis rašė, nėra eilėraščiai, BA nesirimuoja. https://rugelis.night.lt/martinaitis/kukuciai.htm. Padėkit į šalį Vytės Nemunėlio "Meškiuką Rudnosiuką" ir paskaitykit "Literatūra ir menas" ar "Šiaurės Atėnai". Nušvis horizontai. 

O pirkinių maišelį siūlau keist į "destrukcijos rate besiblaškančią subliuškusią žmogaus tuštybės drobę", tai bus labai poetiška, salomėjnėriška (nu nevisai) ir gražu.

"Laikinu" iš principo!  

Man tas pirkinių maišelis irgi kažkaip netaip... Pakeisk kokiu kitu žodžiu ;)

(Ne) rimas šiek tiek bado mintis, bet šiap eilėraščio mintis nebloga

Vėl rimo nėra. Tekstas kažkoks net... Man ta tematika visiškai nepatiko... Ir tas "pirkinių maišelis"... kažkaip poezijoje nevirškinu tokių šiuolaikiškų žodžių... 4 balai