Tipas: Kita
Publikavimo data: 2009m. Lapkričio 1d. 19:27
|
|
Aš atsikeliu rytą Ir išlipu iš lovos. Tipenu į vonią. Aš nusiprausiu veidą Lediniu vandeniu. Pažiūriu į veidrodį ir nubraukiu plaukų sruogą, Nuo akių apsnūdusių.
Aš užsidedu laimingo žmogaus kaukę Ir žiūriu į veidrodį. Mano akys.. jos po truputį prisipildo laimės ir džiaugsmo, iš mano sielos gelmių. Jos švyti. Aš nusiimu kaukę, Atsiremiu į sieną, negaliu nuo pasaulio užsitverti abejingumu. Pakeliu akis į dirbtinę saulę, ši užgesta. Velniava. Išėjus iš vonios mane pasitinka veidrodis ir katinas. Tolumoje ant stalo garuojantis arbatos puodelis tikriausiai taps įkvėpimo šaltiniu. Bet aš stoviu tarpdury ir galvoju, o kur mano vartai į sėkmę? Aplinkui taip tuščia, o aš beveik pilna. Ir jei galėčiau sudėliočiau savo rūpesčius, nerimą, ilgesį, liūdesius, pykčius, meilę, džiaugsmus, išgyvenimus ir visa kita į dėžutes ir tyrinėčiau, kol surikčiau – O, juk viskas taip velniškai paprasta!
Aš prigulu ant grindų ir žiūriu į lubas, ant kurių deja nieko neparašyta. O gal nematomu rašalu išpaišyta – kelkis? Štai sėdžiu ant grindų, geriu arbatą, kuri viduje viską sušildo arba nudegina. Kažkodėl tai man primena saulę. Ir jei dabar iš rankų išmesčiau puoduką, o šis sudužtų.. man tikriausiai nebūtų vis vien.
Žiūriu į savo šalančius kojų pirštų galiukus ir atsistoju. Lėtais žingsniais einu, deja ne kažkur, kur akys veda nosies tiesumu į pasaulį laimės ieškoti, o link lango. Kad pamatyčiau rudenį, kuris manęs nežavi, ir bejausmį dangų. Aš neseniai sužinojau, kad kai slegia rūpesčiai, kankina liūdesys, nerimas ar ilgesys, ir negauni paguodai žmogiškosios šilumos, viską visai neblogai užglaisto miegas. Atsijungi nuo pasaulio ir prasmengi kitame pasaulyje lyg išnyksti, bet tuo pačiu lieki ten, kur esi. Kažin, ar dangus nėra mano praeities šmėkla? Nuo kurios aš negaliu /negalėsiu pabėgti.. delnais atsiremiu į šaltą drėgną stiklą. Mano užsišaldantys neigiami jausmai taip pat praeities šmėkla, apie kurią pamiršau. Gal ir gerai. Jei dabar pradėtų lyti, smarkiai ir su žaibais, ar lietaus melodija nuneštų mane toli toli? Širdį ar jausmų pripildytų, nors kažin ar ten, kas tilptų. Gana svajoti.
Užsimerkiu. Visgi šis rytas būtų labai gražus sapnas. Trys žingsniai atgal. Kliudau puodelį su arbata. Po kojomis pasimaišo katinas, pargriūnu.. bumtelėjimas. Užsimerkiu. Ir jei šiandien būtų „dabar arba niekada“ diena, ką aš pasirinkčiau?
Oi, atrodo, baimė iš širdies iškrito...
 2009m. Lapkričio 1d. 19:27
|
 2011 m. sausio 21 d.
 2011 m. sausio 11 d.
 2010 m. spalio 18 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.