Saugus eismas

vose13

---

Tipas: Istorijos Publikavimo data: 2010m. Kovo 21d. 22:28

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Mes kartais net nepagalvojame kiek daug pavojų tyko už kiekvieno žingsnio. Vienas iš pavojų, tai nesaugus vairavimas kelyje. Daug žmonių žūva autoavarijose. Kad ši tema įgautų prasmę, aš papasakosiu vieną istoriją.....
Vyksta civilinės saugos pamoka. Mokiniai užsirašinėja viską ką mokytojas diktuoja. Staiga jis paklausia:
- Vaikai!- garsiai tarė, griežtasis mokytojas,- pasakykite, kam reikalingas saugus eismas?
Klasėje visiška tyla. Bet štai, staiga iš vietos pakyla vienas vaikinukas:
- Norite papasakosiu viena istoriją, kodėl reikalingas saugumas?
- Rėžk!- ryžtingai tarė Egidijus.
- O kas tau leido kalbėti?- sumišęs dėstytojas paklausė vaiko,- sėsk tu tiktais,- ir išsigandęs berniūkštis atsisėdo atgal į savo vietą.
- Tai galiu pasakot - tyliai paklausė Matas?
- Gali, papasakot,- linktelėjo galvą vyras.
- Taigi, istorija prasideda mažame miestelyje, kurio pavadinimo neminėsiu. Buvo graži ir saulėta pavasario diena. Su draugu mes gėrėjomės paukštelių čiulbėjimu, ir pirmųjų pavasario žibučių skleidimusi. Maniau, kad šios dienos niekada nesibaigs. Bet deja.... kartą nepagalvoją apie pasekmes, tokiems vyrukams iškrėtėme išdaigą. Kai jie prie upes žvejojo, mes su, Sigitu, paleidome jų dviračius tiesiai į upę.
Taigi mes ėjome tamsų vakarą šaligatviu ir tie minėti vyrukai mus pradėjo vytis.Mes puolėme begti. Galvojau, kad man atėjo paskutinioji. Taip ir buvo, bet ne man. Sigitas, nepagalvojąs apie gresiantį pavojų, bėgo per kelią. Aš šaukiau -‘‘stok, nebėk‘‘- bet jis manęs neklausė. Draugo lemtingas žingsnis pakeitė visą jo gyvenimą. Draugą pertrenkė ‚‘‘keturratė pabaisa‘‘- mašina.
Tą akimirką pro akis pralėkė, visas mano gyvenimas. Buvo skaudu. Gerklėje susidarė didėlis seilių gumulas, o širdis atrodė, kad išlėks iš krūtinės. Gal kokia minutę stovėjau nieko nesuprasdamas, po to prilėkiau prie Sigito ir meldžiau Dievą, kad jis atsipeikėtų.
Vairuotojas, patirtas šoko, nieko nesuprato, taigi aš paskambinau greitąjai pagalbai ir policijai. Šie per dešimt minučių atskubėjo į įvykio vietą.
Autoavarijos ‘‘kaltininkas‘‘ buvo išteisintas. Jis tik turėjo sumokėti baudą už greičio viršijimą. Juk tas, kaltininkas, nebuvo jau toks ir kaltas. Sigitas pats lindo ‘‘po ratais‘‘. Bet vis tiek vairuotojas jo atsiprašinėjo ir rūpinosi.
Sigis, gulėjo komoje apie dvi dienas. Jam buvo smarkiai sutrenktos smegenys. Po trijų mėnesiu mano geriausią draugą paleido iš ligonines. Kaip išgirdau šia naujieną aš labai apsidžiaugiau. Bet neilgam. Išvydęs, nelaimėlį, supratau , kad Dievo nėra. Tą akimirką jaučiausi tarsi mano širdį būtų persmelkę tūkstančiai durtuvų. Nes mano akys išvydo ‘‘geležinį vežimą‘‘, kuriame sėdėjo Sigitas. Jo akyse mačiau begalinį troškimą palikti šį žiaurų pasaulį. Mačiau sugniuždytą žmogų.....
Dienų dienas sėdėjo savo vežimėlyje. Nenorėjo nei bendrauti, nei draugauti. Galiausiai, jis paliko mane ir šį pasaulį...
Štai kam reikalingas saugumas.
- Na, tavo pasakojimas tikrai pritraukiantis. Apgailestauju dėl draugo,- liūdnai pratarė mokytojas.
- Ačiū.....bet jau nieko nepakeisi,- stipriai sugniaužęs kumštį, sušnabždėjo berniukas.
Štai kam reikalingas saugumas- ištarti berniuko žodžiai kuriuose buvo daug liūdesio. Praradęs draugą, Matas, taip pat norėjo pakelti prieš save ranka, bet pagalvojo apie mylimus žmonės.
Ar norite, kad jums taip atsitiktų? Būkime saugūs- kelyje!

2010m. Kovo 21d. 22:28

vose13 / Pavasaris  2012 m. kovo 29 d.  vose13 / Mokykla  2010 m. rugsėjo 21 d.  vose13 / Ilgesys  2010 m. rugsėjo 7 d.