
Sidabrinis vėjas
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2012m. Balandžio 25d. 21:27
|
|
Šiaurės erelis naktį sukapojo mano batus.
Palikau juos džiūti ant minčių palangės.
O kaip šalta
šalta man be jų;
oda odos plunksnų nesupranta.
Vakar sapnavau pavasario žaibus
ir lietus, ir miglą,
debesis baltus...
Basomis mintim aš namo sugrįšiu;
lyg kažko netekus, gal net neturėjus...
Ir dainuoti tylą darosi graudu –
mano batai rauda taip, kaip negražu.
Ir dainuoti viską, tyliai su kaupu.
Aš išeisiu tviskant
vėjui sidabru.
2012-04-24
 2012m. Balandžio 25d. 21:27
|
 2013 m. balandžio 28 d.
 2012 m. lapkričio 22 d.
 2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2014 m. liepos 31 d. 00:46:48
Galvojau, prisikabinsiu, kad pusėj eilėraščio pakeitėt ritmą, bet kažkaip gal ir žavus eksperimentas. Sutrikdė, bet nesunervino (:
Kažkas netvarkoj su "O kaip šalta šalta man be jų". Nerimtas sakinukas, bet eilutėstoj vietoj irgi reikia. Derėtų sugalvoti alternatyvą.
____________________
Ieva Gabrielė Ugnė Černiauskaitė Lijundra --- Ji mėgo bučiuoti Lietų, tačiau Lietus nemokėjo to gerai daryti, tad ilgainiui jie tapo tiesiog gerais draugais, dulkinančiais vienas kitam ne kūnus, o tik protus.