
Skausmas - ne mokslas!
Tipas: Daina
Publikavimo data: 2004m. Gegužės 28d. 10:34
|
|
Skausmas ne mokslas,
išmokti jo galima visiškai nesimokius,
kartais nesupranti žmonių, o jiems tai nė motais.
Žmonės - žvėrys, savokos visiškai panašios,
skleidžia jie skausmą, nors tu jų ir neprašęs.
Tavyje daug neapykantos, taip jos turi kiekvienas,
juk mes esame tik žmonės, mūsų širdys ne plienas.
Nors esi tu dar jaunas, ar visiškas krienas,
tačiau patirti tikro skausmo nenori nė vienas.
Tačiau kartais tavo norai, neatitinka realybės,
kiekvieną dieną prašai Dievo, duok man styprybės.
Duok man dar jėgų, išgyventi nors dar vieną dieną,
duok man jėgų ištverti tada, kai mano galvą muša į sieną.
Kai mane lauke spardo, ar kai pravardžiuoja gaidžiu,
kai ateinu namo leisgyvis, su nukraujuotu snukiu.
Kai noriu atsikeršyt, bet žinau kad negaliu,
kai užsidaręs kambaryje, aš kasdieną verkiu.
Duok dieve jėgų, ištrūkti man iš šio mažo pasaulio,
kur diena lygu dienai, kur tik mirtis manęs laukia.
Aš nenoriu čia gyvent, aš noriu pamatyti saulę,
Paimk mane greičiau, paimki mano baimę.
Vakar važiavau troleibusu ir mačiau gražią merginą.
Jos laikysena buvo tokia, lyg ją kažkas kankina.
Jos veidas ir mėlynė paaky pasakė man viską,
Spėti net nereikėjo, žinojau kad neklystu.
Tokia jauna, graži, bet jau nelaiminga,
užuojautos nėra, supratimo jai stinga.
Visi problemą žino, visi apie ją kalba,
o kai sutinki jų žvilgsnius, nuleidžia iškart galvą.
Merginai pasekmės bus matomos ne tik ant viso kūno,
viduj, širdy, jai siela dabar pūna.
Ji bijos kalbėti, išreikšti tikrus savo jausmus,
ji tiesiog bijos, bijos kad vėl ją kažkas primuš.
Taip mes prarandame tikrus savo vaikus,
jie visada bijos, jie nesužinos kas yra žmogus.
Kas yra tyras, geras, karštas meilės jausmas,
na*uj žmogau, jie nesužinos kas yra paprastas džiaugsmas.
Ir tada, nors to nenorint, mes kuriame tikrus monstrus,
tokius kaip mes, tokius visiškai bejausmius.
Jie bastosi gatvėj, žudo ir naikina,
sakot prigimtis, ne mes to išmokinom.
Šiandien sapnavau baisų, žiaurų nakties košmarą,
kai aš esu kambary, o už durų kažkas šnara.
Beldžiasi, spardo, prašo kad įleisčiau į vidų,
o aš viduj bijau, bijau kad nieks neužklystų.
Tačiau mano pastangos bevaisės, aš neturiu tiek daug jėgų,
kad sulaikyčiau pikta vyrą, kai jam yra nuobodu.
Kai jis visiškai girtas, šluoja viską savo kely,
Kai tu esi dešimtmetis, ką tu dar padaryt gali.
Bet štai aš atsiduriu, kažkokioj mokyklos klasėj,
sėdžiu visiškai vienas, į šalis žiūriu nedrąsiai.
Mokytoja klausia, - kas vaikut yra?
Nieko, - sakau aš - žaisdamas netyčia susidaužiau sau galvą.
Bet štai aš jau kieme, lendu prie kitų vaikų,
prispaudžiu juos prie sienos, sakau kad duotų pinigų.
Darau tai, ko nenorėjau niekada gyvenime pats pajusti,
esu pasirengęs net tam, kad ką nors netgi užmušti.
Ir tada atsibudau, šlapias ir išsigandęs,
dieve kas tai buvo, ką jis su manim padaryti bandęs.
Ar aš čia kentėjau, ar aš tik vaidinau,
Ne tai ne sapnas, tai tikrai kažkas daugiau.
 2004m. Gegužės 28d. 10:34
|
 2004 m. balandžio 23 d.
 2004 m. balandžio 20 d.
 2004 m. vasario 4 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.