
Snaigės gyvenimas.
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Spalio 13d. 18:55
|
|
Kai kūną užlieja keista šiluma,
Ir tik tada kai esi vieniša,
Kyli į dangų kur žvaigždutė maža,
Kviečia tave kol dar sutema.
Kyli lėtai ir svajingai,
Nesupranti, kad tai pavojinga.
Pasiekusi žėrinčią tamsą
Ir tą negirdimą balsą
Nori ten likt amžinai,
Bet negali – tu žinai...
Žinai kai saulė ir vėl patekės,
Tu vėl neteksi gyventi prasmės...
Bet kol dar esi ten aukštai
Stengies pajusti tai
Dėl ko visą tą laik gyvenai.
Sklendi dangumi lyg žeme eini,
Ir mėnulis ne taip jau toli,
Priartėji arčiau,
Beveik jį lieti,
Ir staiga pajunti
Krištolinį durklą įsmeigtą širdy...
Kūną užlieja ta pati šiluma
O tavasias akis baltoji tamsa.
Apsidairai aplinkui save
Dangus maišosi su žeme...
Supranti kad tau tai pati pabaiga,
Ir lieki gulėti sniege..
 2011m. Spalio 13d. 18:55
|
 2011 m. lapkričio 12 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.