[Žmonės, kurie iš didelės meilės išsižada asmeninio gyvenimo, gal ir praturtina save, tačiau neabejotinai nuskurdina tuos, kuriuos pasirinko mylėti.] Tačiau bet kokiu atveju yra viltis, kuri, lyg apsauginis sluoksnis, neleidžia plyšti širdžiai. [Normalių žmonių įstatymai.] bet mes juk nenormalūs? Ir visada bus valanda, kai nesinorės miego. Dvidešimt keturis kartus per parą. Ir visada bus diena, kai būsi įskaudintas. Septynis kartus per savaitę. Ir savaičių bus, kai norėsis tikėti ir laukti. Keturis kartus per mėnesį. Mėnesių bus, kai suspaudęs rankomis gerklę iš visų jėgų tikėsies įsimylėti iš naujo. Dvylika kartų per metus. Bus metų, kai viską galėsi pradėti kitaip. Šimtus kartų per amžinybę. Klausyk širdies, mergaite. Klausyk širdies. Mylėk tai, kas brangu. Kas nepamirštama. Nepalik to jausmo, kuris nesuvokiamas protu. [Bet tu negali žudyti savo ateities, kaip negali palikti savo praeities.] Santykis tarp amžinybės ir visko. Kartais mes galvojame, kad pagavome didžiulį laimikį, bet iš tikrųjų yra ne taip, tai mes patys užkimbame. [Paversk mane savo gyvenimu ir aš tau atiduosiu viską. Tik panorėk.] Nes tas, kuris nori, daro daugiau negu tas, kuris gali.
Cia taip kaip Uzkalniui duot pavertint koncervus & lasinius & pashteta ( aisku su uogiene) kur undermenshai valgo jei piggiai randa. Ar nenukentes Sahja morale?