Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Liepos 26d. 10:32
|
|
Sudie - tariu jums paskutinį kartą,
Sudie - negrįšiu aš daugiau.
Nematysit mano veido, šypsenos, akių,
Neišgirsit nei vieno pratarto žodelio,
Iš mano lūpų...
Dabar jau laikas man atėjo,
Palikt - ką susikūręs sau buvau.
Neplaks juk amžinai širdis.
Visi juk miršta,
Vieni ankščiau - kiti vėliau.
Žmogus kaip stovintis akmuo laukuos,
Norėtų gyvent ilgai ilgai.
Pažint gyvenimo vargus,džiaugsmus,
Mylėt ir būti mylimas.
O svarbiausiai, jog įrodytų, jog jis tikrai Žmogus.
Aš gyvenau, mylėjau,
Stengiausi būti Žmogumi.
Bet kas iš viso to išėjo ,
Tegul tai sprendžia mano mylimi draugai
Ir artimieji.
O akys merkias, kūnas šąla,
Jau rankų nevaldau.
Širdis lėtai nustoja plakt.
Jau viskas - nekvėpuoju...
Sudie - tikrai tariu jau paskutinį kartą...
 2004m. Liepos 26d. 10:32
|
 2004 m. lapkričio 14 d.
 2004 m. rugpjūčio 18 d.
 2004 m. liepos 25 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2010 m. liepos 4 d. 14:01:24
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.