Kaip sunku eiti gatve ir matyti tai, ką kadaise matėme kartu, kur kadaise stvėjome, kur kažkada buvo mūsų pirmas bučinys, kur kažkada...buvo paskutinis apsikabinimas... Kaip skaudu eiti gatve ir prisiminti ,,Mes čia buvom." Kaip skaudu žiūrėti telefone tų praėjusių dienų nuotraukas, kur kartu, susiglaudę stovėjome pries objektyvą. Skaudu, nes atsiminimai, ne sniegas, jie neištirps, nepaliks manęs, kai ateis vasara... Prisiminimai, visa tai, ką patyrėme kartu, kiekvieną sekundę bus šalia, kiekvieną akimirką parodys, kad tai buvo ir... kad to nebebus... Kaip žiauru matyti Jo atspindį ištirpusio sniego balutėje, ar žiūrint į veidrodį matyti Jį šalia savęs, kaip skaudu būti vienai kambaryje, kartu su praėjusiomis akimirkomis ir liūdėti. Verkti... Bet niekas, visiškai NIEKAS nepadeda. Jo atsiminimas nenori pasitraukti, nenori palikti manęs vienos... Tarsi prakeiksmas sekios visą gyvenimą, primindamas, kokia buvo ta vienintelė ,,Pirmoji Meilė"...
Is esmes nes visi vieni kita cia labai mylim - kodel nepadaryt rausvo su raudonu dizaino su susikabinusiu sirdziu fragmentais? Kodinis music zodis yra LOVE. love me like i am your melody
Greito maisto valgykloj "uzkalnieciai" susitinka bulkute, sasyskyte ir buterbrodukas. Ateina jiems skundziasi surainis, desrainis ir falafelainis, kad ju niekas nenori. Buterbrodukas sako: mes irgi ne madoj. Surainis: - tai kada sugrisim i mada?
Susitinka ziemkentys, jarube ir aruodas.
Pamato veipintoja, startupininka ir omfgoda.
Ei jus naujadarai, dinkit is musu tautosakos, negadinkit musu jotvingavotu baltu saknu. Naujadarai susizvalgo: Mes nerusai, mes is anglisko interneto ir jusu draugai!