Svajonė

yorkaz

---

Tipas: Eilėraštis Publikavimo data: 2009m. Sausio 18d. 18:35

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Ar galėtų išdrysti į mano širdį įlysti,
O ar aš galiu įsileisti ir šį kartą nesuklysti,
Ne sykį mano laimė bandė iš rankų išslysti,
Nieko labiau netroškau, tik kaip ją pasivyti.

Bet mano gyvenimo kelias pilnas duobių,
Kurių išvengti negaliu,
Kur tik einu, užkliūnu ir suklumpu,
Kaskart galvoju kad patraukiau ne tuo keliu.

Bet kito kelio nežinau,
Toks mano likimas, aš supratau,
Nėra krypties kur einu,
Čia tylu ir tamsu,
Su skausmu žengiu, net nesuprasdamas ko taip atkaklei siekiu.

Svajonė kaip banga - gimsta, auga ir dūžta,
Palikdama sužalota širdį kuri kraujais plūsta,
Žaizda užgija ir lieka tik randas,
Kuris kiekviena diena primins kaip jos tau trūksta.

Taip norėčiau išmokti nesvajoti,
Tada galėčiau klaidų nekartoti,
Taip paprasta būtų į viską lengvai ranka numoti,
Ir suvokti, kad šiame gyvenime galima tik pralošti.

Sustok akimirkai kad galėtum realybei pažvelgti į akis,
Išmok išvalyti savo mintis,
Sudėk taškus ant trūkstamų raidžių,
Užmerk akis kad nematytum tave taip skaudinančių vaizdų.

Svajonė - tai didžiausias priešas,
Tikėjau ja, bet dūrė iš pasalų kaip tikras niekšas,
Tai iliuzija vedanti į beprotybe,
Ji dovanos tau tik tuštybę.

Duok man ramybę prašau,
Nes svajoti aš jau pavargau,
Suteik man galimybę bent trumpam į pasaulį pažvelgti kitaip,
Nesielk su manim taip naglai.

Žengiu į priekį panirdamas į rūką,
O kartais būna kad tenka irtis ir per pūgą,
Taip sunku skintis kelia į priekį,
Ypač tada kai vienas lieki.

O kartais taip padėtų pagalbos ranka,
Draugo ar meilės buvimas šalia,
Bet kai visa to nėra,
Pasaulis kuriame gyveni, vadinas vienuma.

Vienatvė įtakoja tavo veiksmus,
Egzistuoji vien tam kad pažiūrėtum kas toliau bus,
Nešioji kaukia kuria bandai paslėpti jausmus,
O į gyvenima pažvelgti bijai blaivus.

Mano jausmus geriausiai atspindi ruduo,
O širdis kieta kaip akmuo,
Esu šaltas kaip grūdintas plienas,
Ir šiame pasauly aš toks tik vienas.

Neturiu namų kuriuose manes kas lauktų,
Neturiu draugų kurie skausmą su šaknim išrautų,
Neturiu ir pačio brangiausio žmogaus,
Kurį galėčiau prie savęs priglaust.

Bet už tai su kaupu turiu kančios,
Ragavau tuštybės ir klastos,
Ir be skausmo jau nebeatsimenu dienos,
Turiu visa tai su kuo paprastas žmogus neištvertų nė valandos.

Kažkada mane gelbėjo tik sapnai,
Ten šypsausi, ko jau nebedarau senei,
Taip troškau miegoti ir niekad nepabusti,
Nes bijojau realų gyvenima pajusti.

Laikui bėgant sapnai neteko spalvų,
Pasiklydau tarp košmarų laukų,
Taip klaiku kai gyveni skausmu
Net užmiges negali jaustis saugiu.

Meldžiau dievą kad užbaigtų mano skausmą kokią dieną,
Jis manęs nesiklausė, tad jaučiu tik pagiežą,
Pasirišu po kaklu vielą,
Dar akimirka ir išvaduosiu savo sielą...

2009m. Sausio 18d. 18:35

yorkaz / Mano kelias  2011 m. vasario 17 d.  yorkaz / Rytas  2010 m. gruodžio 10 d.  yorkaz / Tu  2010 m. rugpjūčio 30 d.